Žiediniai kopūstai kilę iš laukinių rūšių, augančių Vakarų Europos ir Šiaurės Afrikos, Viduržemio jūros rajonuose. Kaip valgomosios daržovės pradėti naudoti Vokietijoje, Olandijoje ir Danijoje XVII amžiuje. Žiediniai kopūstų žiedynai turi 6-10% sausųjų medžiagų, nuo 1 iki 5% cukraus, 1,5-4% baltymų, apie 105 mg% vitamino C, iki 1,6% karotino, vitaminų В1, В2, РР, natrio, kalio, kalcio, magnio, jodo, geležies, fosforo.
Vidutinio ankstyvumo (75 d.) veislė, auginama po priedangomis ar lauke. Žiedynai patrauklios baltos spalvos, tankios struktūros, 1,2-1,5 kg svorio, kokybe prilygstantys vėlyvesnėms veislėms. Galima auginti kaip antrąjį derlių pasodinus liepos viduryje.
Vėlyviausi žiediniai kopūstai skirti rudeniniam derliui. Augalai labai gyvybingi ir tvirti, gerai pakelia nepalankias augimo sąlygas bei yra atsparūs grybinėms ir bakterinėms ligoms. Žiedynai dideli ir sunkūs, užaugantys iki 1,5-3,0 kg svorio, gerai apgaubti lapais, visiškai balti, neturintys polinkio į kitos spalvos intarpus. Puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek perdirbimui – šaldymui ar konservavimui.