Petražolių tėvynė – kalnuoti Viduržemio jūros regionai, kur jas ligi šiol galima aptikti laukinėje formoje. Petražolės auginamos jau daugiau nei 2 tūkstančius metų: jas augindavo dar Senovės Graikijoje. XVI amžiuje buvo plačiai naudojamos Europoje kaip aromatingas prieskoninis augalas. Petražolių lapeliai ir šaknys turi daug vitaminų, ypač vitamino C (150-400 mg%). Taip pat juose yra karotino, B, PP grupės vitaminų. Nedidelis petražolių pluoštelis gali aprūpinti žmogaus vitaminų paros poreikį. 100 g lapelių apytikriai turi: 340 mg kalio, 345 mg kalcio, 79 mg natrio, 95 mg fosforo, apie 2 mg geležies. Dėl didelio eterinių aliejų kiekio petražolių lapuose ir šakniavaisiuose, jos plačiai naudojamos kaip prieskonis ir konservuojant. Lapus ir šakniavaisius galima džiovinti, taip jie ilgai išsaugo prieskonines savybes.