Filtruoti pagal

Prieinamumas

Prieinamumas

Sėklų kiekis:

Sėklų kiekis:

Veislės ankstyvumas:

Veislės ankstyvumas:

PrestaShop

Kopūstai baltagūžiai

Baltagūžiai kopūstai kilo iš laukinių rūšių, augančių Vakarų Europos ir Šiaurės Afrikos Viduržemio jūros rajonuose. Ilgokai iki mūsų eros pradžios šiuos augalus kultivavo Senovės Iberijoje, kur jie buvo vadinama „asči“. Iš čia kopūstai paplito į Egiptą, Graikiją, Romą. Naujosios eros pradžioje baltagūžius kopūstus pradėta auginti Balkanuose, Užkaukazėje. Kopūsto gūžė – vitaminų sandėliukas: nėra nei vieno dabartiniu metu žinomo vitamino, kuris nebūtų aptiktas kopūstuose. C vitamino juose yra tiek pat, kiek jo yra apelsinuose ir citrinose. Baltagūžių kopūstų ankstyvieji hibridai (pvz. Katarina F1, Parel F1, Tiara F1) bei smailiagūžiai kopūstai Caramba F1 pagal vitamino C kiekį neretai pralenkia vėlyvuosius kopūstus, tačiau saugojimo metu askorbo rūgštis geriau išsilaiko vėlyvuosiuose kopūstuose. Kopūstai – turtingas angliavandenių šaltinis. Cukrūs – gliukozė ir fruktozė, baltagūžiuose kopūstuose svyruoja nuo 1,9 iki 5,3%. Iš kitų daržovių kopūstai išsiskiria gan dideliu azotinių medžiagų kiekiu. Juose yra nepakeičiamų žmogui aminorūgščių, bei įvairių mineralinių medžiagų: daug kalio (170-190 mg/100 g), taip pat kalcio, fosforo, magnio, natrio, sieros bei kitų mikroelementų.

Kopūstai baltagūžiai

Rasta 10 prekės(-ių).

Rodoma 1-10 iš 10 prekės(-ių)

Aktyvūs filtrai

JUBILEE H, baltieji gūžiniai kopūstai, 45 sėklos

Bazinė kaina 1,24 € Kaina 0,81 €

Vėlyvas, derlingas olandų firmos „Bejo Zaden“ hibridas, išvestas ilgam laikymui ir raugimui žiemą. Vegetacijos trukmė apie 149 dienos. Šiuose kopūstuose sujungti raugimui ir tipinių ilgam sandėliavimui skirtų veislių bruožai. Daigus patariama sodinti anksčiau, iki gegužės 15 d., nes kopūstų ...

Produktas pridėtas palyginimui