Žiediniai kopūstai kilę iš laukinių rūšių, augančių Vakarų Europos ir Šiaurės Afrikos, Viduržemio jūros rajonuose. Kaip valgomosios daržovės pradėti naudoti Vokietijoje, Olandijoje ir Danijoje XVII amžiuje. Žiediniai kopūstų žiedynai turi 6-10% sausųjų medžiagų, nuo 1 iki 5% cukraus, 1,5-4% baltymų, apie 105 mg% vitamino C, iki 1,6% karotino, vitaminų В1, В2, РР, natrio, kalio, kalcio, magnio, jodo, geležies, fosforo.
Derlingi vidutinio vėlyvumo žiediniai kopūstai skirti vasaros ir rudens derliui. Lapija stipri, plati, iki pat derliaus nuėmimo gerai dengia žiedyną nuo saulės. Labai stipri šaknų sistema. Puikiai pakelia sausą, karštą orą, drėgmės trūkumą. Žiedynai sniego baltumo, smulkiai grūdėti, kompaktiškos formos, vidutinio didumo, užauga iki 0,8-1,5 kg svorio.
Vidutinio ankstyvumo (75 d.) veislė, auginama po priedangomis ar lauke. Žiedynai patrauklios baltos spalvos, tankios struktūros, 1,2-1,5 kg svorio, kokybe prilygstantys vėlyvesnėms veislėms. Galima auginti kaip antrąjį derlių pasodinus liepos viduryje.
Vėlyviausi žiediniai kopūstai skirti rudeniniam derliui. Augalai labai gyvybingi ir tvirti, gerai pakelia nepalankias augimo sąlygas bei yra atsparūs grybinėms ir bakterinėms ligoms. Žiedynai dideli ir sunkūs, užaugantys iki 1,5-3,0 kg svorio, gerai apgaubti lapais, visiškai balti, neturintys polinkio į kitos spalvos intarpus. Puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek perdirbimui – šaldymui ar konservavimui.