XIII. AGURKAI, AUGINAMI PO PRIEDANGOMIS

Įvadas

1. Šis standartas apie gerą augalų apsaugos praktiką (GAAP) po priedangomis auginamiems agurkams yra dalis EPPO programos, ruošiant tokias gaires visam EPPO regionui. Jis turi būti naudojamas lygiagrečiai su EPPO standartu PP 2/1(1) „Geros augalų apsaugos praktikos principai“. Standartas apima agurkinių šeimai (Cucurbitaceae) priklausančių augalų: melionų (Cucumis melo), agurkų (Cucumis sativus) ir cukinijų (Cucurbita pepo) kenksmingų organizmų, įskaitant ligas ir piktžoles, kontrolės metodus.

2. Agurkai auginami lauke (žr. EPPO standartas 2/nn „Lauke auginami agurkai“) ir po priedangomis: stikliniuose arba polietileniniuose šiltnamiuose bei polietileno plėvelės tuneliuose. Oficialūs reikalavimai agurkinių šeimos augalams, auginamiems po priedangomis, turi užtikrinti, kad jie neužsikrėtę specifinėmis ligomis (virusinėmis ir bakterinėmis), kenkėjais ir atitikti tolerancijos standartus kitiems kenksmingiems organizmams. Siekiant išvengti ligų, pagrindinės profilaktikos priemonės – sudaryti agurkams palankias augimo sąlygas, teisingai pasirinkti sėjomainą, tinkamai tręšti, laiku naikinti piktžoles, sėti sveiką, ištirtą sėklą.

3. Laikytis sėjomainos – viena iš svarbių sąlygų norint išvengti ligų. Nepatartina agurkų auginti po paprikos, pomidorų ir baklažanų. Reikia auginti veisles, atsparias netikrajai miltligei ir pašaknio ligoms. Naujos, Šiaurės Europoje išvestos veislės yra atsparios rauplėms (Cladosporium cucumerinum), sausligei (Corynespora cassiicola), todėl šie patogenai jau nėra problema po priedangomis auginamiems agurkams.

4. Agurkai šiltnamiuose gali būti auginami lysvėse ar hidroponikoje. Pagal GAAP, reikia sėti sveiką, ištirtą sėklą į neužkrėstą patogenais kompostą, vatą. Agurkams reikia daug maisto medžiagų, jie bijo staigių oro, temperatūros bei drėgnumo svyravimų ir maisto medžiagų pertekliaus. Augalų sodinimo tankumas turi įtakos agurkų derliui, derėjimo ankstyvumui ir ligotumui. Šiltnamiai turi būti vėdinami, vėdinimo angos, langai įrengiami šiltnamio stoge ir viršutinėje šoninių sienų dalyje. Langų ir ventiliacijos angos uždengiamos tinklais siekiant išvengti vabzdžių (amarų, kandžių, baltasparnių) patekimo į šiltnamį. Nuskynus paskutinį derlių, patalpos išvėdinamos, išraunamos augalų liekanos, išvežamos iš šiltnamių ir sunaikinamos, sterilizuojama laistymo sistema. Dirvos sterilizacija apsaugo augalus nuo žaladarių. GAAP rekomenduoja dirvą sterilizuoti garinant ir soliarizuojant, vengti sistematinių sterilantų panaudojimo. Pietų šalyse dirvos soliarizacija yra labai efektyvi apsaugos priemonė nuo dirvoje gyvenančių patogenų (Fusarium spp., Pythium spp., Rhizoctonia solani, Fusarium saloni), nematodų ir kai kurių rūšių piktžolių. Tai hidroterminis procesas, kurio metu dirva uždengiama skaidria polietilenine plėvele ir laikoma mažiausiai 40 dienų. Prieš kaitinimą dirva turi būti supurenta ir gerai palaistyta.

5. Pagal GAAP, visi cheminiai produktai, naudojami šiltnamiuose apsaugai nuo ligų ir kenkėjų, ant augalų paskleidžiami naudojant aukštos kokybės rankinius ar automatinius purškimo įrenginius (LVM). Gali būti naudojami mažatūriai purškimo įrenginiai, tada pesticidai paskleidžiami sudarant rūką, miglą, paleidžiant juos dūmų pavidalu. Kai vyksta purškimo darbai, durys ir langai turi būti sandariai uždaryti, darbininkai turi dėvėti spec. aprangą.

6. Agurkams rekomenduojama ir biologinė apsauga. Jei naudojami biologiniai agentai ir yra apsaugos priemonių būtinybė, turėtų būti įvertintas abipusis apsaugos produktų veikimas, biologiniams agentams, pasirenkant apsaugos produktus bei jų panaudojimo laiką.

7. Geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) rekomendacijose pateikiami agurkų apsaugos būdai nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių.

8. Lietuvoje svarbiausi agurkams kenksmingi organizmai, nuo kurių naudojamos aktyvios augalų apsaugos priemonės, yra šie:

8.1. Agurkų mozaika (Cucumber mosaic virus);

8.2. Agurkų bakterinė dėmėtligė (Pseudomonas syringae);

8.3. Diegavirtė (Fusarium spp., Pythium spp., Rhizoctonia solani);

8.4. Šaknų puvinys (Fusarium saloni);

8.5. Agurkų netikroji miltligė (Pseudoperonospora cubensis);

8.6. Agurkų miltligė (Erysiphe cichoracearum., Sphaerotheca fuliginea);

8.7. Agurkų alternariozė (Alternaria cucumerina);

8.8. Rauplės (Cladosporium cucumerinum);

8.9. Agurkų askochitozė (Ascochyta cucumis);

8.10. Agurkų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea);

8.11. Sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotionum);

8.12. Šiltnaminiai baltasparniai (Trialeurodes vaporarium);

8.13. Minamusės (Liriomyza spp.);

8.14. Moliūginiai amarai (Aphis gossypii);

8.15. Tabakiniai tripsai (Thrips tabaci);

8.16. Šiltadaržiniai tripsai (Heliothrips haemorrhoidalis);

8.17. Voratinklinės erkės (Tetranychus urticae);

8.18. Šiauriniai gumbiniai nematodai (Melaidogyne hapla);

8.19. Baltosios kirmėlaitės (Enchytraeus albigus);

8.20. Podros (Podura);

8.21. Spragšiai (Elateridae);

8.22. Piktžolės.

Paaiškinimas dėl veikliųjų medžiagų

9. EPPO, ruošdama šį standartą rinkiniui apie GAAP, svarstė informaciją apie specifines veikliąsias medžiagas, naudojamas augalų apsaugai kai kuriose šalyse ir kaip tai susiję su pagrindine GAAP strategija. Įmanoma, kad tos veikliosios medžiagos dėl tam tikrų priežasčių nėra registruotos tam naudojimui ar yra uždraustos kitose EPPO šalyse. Tai neblogina pagrindinės strategijos. EPPO rekomenduoja, kad laikantis GAAP principų, tik šalyje registruotas produktas gali būti panaudotas.

Agurkų diegavirtė (Fusarium spp., Pythium spp., Rhizoctonia solani)

Požymiai

10. Diegavirtę sukelia įvairūs patogeniniai dirvos grybai (Fusarium spp., Pythium spp., Rhizoctonia solani, Phytophthora spp., Alternaria spp.). Dažnai ši liga vadinama juodąja kojele. Labiausiai nukenčia nepalankiomis sąlygomis augantys agurkų daigai: užkrėstas, šaltas, drėgnas, mažai laidus dirvožemis, per giliai įterpta sėkla, per tankiai augantys daigai, mažai šviesos, žemesnė kaip +20°C temperatūra, stipri laistomo vandens, ypač netinkamos temperatūros, srovė ir kt. Susirgusių daigų šaknies kaklelis ir šaknys paruduoja. Stiebelio dalis prie žemės suplonėja ir patamsėja, lapeliai vysta, daigai sunyksta. Kai kada be ryškesnių ligos simptomų pasodinti šiltnamyje daigai pradeda sirgti šaknų puviniais. Dažnai ligą išprovokuoja temperatūros svyravimai dienos nakties metu.

11. Ligos sukėlėjai žiemoja dirvoje, šiltnamio grunte. Ten jie gali gyventi ir kaip saprotrofai ir užkrėsti tik nusilpusius augalus. Kai kurie patogenai plinta su sėkla.

Pagrindinė strategija

12. Agurkų apsaugos nuo diegavirtės esmė yra apsaugoti juos nuo bet kokio šaltinio, platinančio infekcijas. Privalu sėti sveiką, kompleksiškai beicuotą sėklą į neužkrėstą gruntą. Prieš sėjant ar sodinant agurkus į dirvą, reikia įterpti fungicidus. Laikytis sėjomainos ir teisingos sėjos normų (atitinkamas tankumas ir gylis). Sudaryti kuo palankesnes sąlygas agurkams augti, nepertręšti azoto trąšomis. Vengti sunkių, nelaidžių dirvų ir gruntų. Daigus ir jaunus augalus laistyti fungicidais, šalinti sergančius augalus. Gerai išvalyti ir dezinfekuoti šiltnamius, indelius, kuriuose buvo auginami agurkų daigai.

Pagrindiniai fungicidai

13. Lietuvos Respublikoje agurkų apsaugai nuo diegavirtės yra registruoti ir rekomenduojami naudoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – propamokarbo hidrocholiridas.

Šaknų puvinys (Fusarium saloni)

Požymiai

14. Šaknų puvinys šiltnamiuose gana dažna žalinga agurkų liga. Agurkų šaknų puvinius sukelia kompleksas patogeninių dirvos mikroorganizmų, kurie augalus užkrečia per šaknų sistemą. Serga agurkai, melionai, moliūgai, cukinijos, arbūzai. Vieni dažniausių sukėlėjų minimi Fusarium genties grybai. Grybo Fusarium solani (Mart) Sacc f. sp. cucurbitae Snyd. et Hans. Yra dvi rasės, viena užkrečianti vaisius, stiebus ir šaknis, o kita – tik vaisius. Pasodinus šia liga apkrėstus daigus, agurkai suserga labai greitai, ką tik pradėję derėti. Pirmi ligos simptomai pastebimi stiebo apatinėje dalyje prie žemės paviršiaus. Nekrotinės dėmės apjuosia ne tik stiebo pamatinę dalį, bet ir šaknis. Pagrindinė šaknis pasidaro tamsiai ruda, sutrūkinėja, pūva. Agurkų apatiniai lapai apvysta, palaipsniui gelsta ir džiūsta. Esant didelei drėgmei, pažeidimų vietose susiformuoja rausvos grybo apnašos. Nuo šaknų puvinio smarkiai nukenčia agurkai, augantys nepalankiomis sąlygomis, kai dirvožemio temperatūra nukrinta žemiau +16-18°C arba pakyla daugiau kaip +28-30°C. Per didelė dirvožemio drėgmė, nuolat patenkantis vanduo ant stiebų laistant augalus išprovokuoja šaknų ir apatinės stiebo dalies puvinius. Labiau pažeidžiami tie daigai, kurie pertręšti azotu, ištįsę – augę nepakankamai apšviestoje vietoje.

15. Kai agurkų lapai saulėtomis dienomis apvysta, o apsiniaukus vėl lyg ir atsigauna, galima įtarti vytulį. Dažnai vytulio ir šaknų puvinių požymiai labai panašūs. Šių ligų sukėlėjai, peržiemoję augalinėse liekanose, labai užkrečia šiltnamio gruntą.

Pagrindinė strategija

16. Laikytis agrotechnikos reikalavimų. Sėti sveiką, beicuotą sėklą į neužkrėstą gruntą. Šalinti susirgusius jau nykstančius augalus. Šiltnamiuose palaikyti normalią temperatūrą bei drėgmę, nepertręšti azoto trąšomis. Profilaktiškai laistyti daigus fungicidais.

Pagrindiniai fungicidai

17. Lietuvos Respublikoje agurkų apsaugai nuo šaknų puvinio yra registruoti ir rekomenduojami naudoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: monkocebas ir propamokarbo hidrocholiridas.

Agurkų netikroji miltligė (Pseudoperonospora cubensis)

Požymiai

18. Agurkų netikroji miltligė (sukėlėjas Pseudoperonospora cubensis (Berk. et Curt.) Rostow.) – bene žalingiausia grybinė liga tiek šiltnamyje, tiek lauke. Serga tik lapai. Pirmus ligos požymius geriausia pastebėti rytais. Viršutinėje sergančių lapų pusėje atsiranda apibrėžtų gyslomis, kampuotų, šviesiai žalsvų, vėliau nugelstančių ir nuruduojančių dėmių. Joms susiliejus, lapas sudžiūsta. Jei drėgna, apatinėje lapo pusėje susidaro pilkšvai violetinis apnašas iš grybo sporų. Grybo sporas oro srovės perneša dideliais atstumais ir per trumpą laiką, esant palankioms ligai plisti sąlygoms, gali masiškai susirgti augalai, sukeldami ligos epifitotiją. Netekę lapų, agurkai nebedera, džiūsta. Jeigu ši liga pasireiškia anksti, derliaus gali visai nebūti. Dėl ypatingo gebėjimo greitai apkrėsti augalus ligos eiga gali būti žaibiška ir per kelias dienas žūsta dideli agurkų plotai. Ligai plisti labai palankios vėsios ir drėgnos naktys (temperatūra +15-16°C), liūtys, ilgai besilaikantis rūkas, migla, o saulėtomis dienomis temperatūra +20-25°C. Pastebėta, kad kelias dienas prieš pasirodant dėmėms ant lapų, net vidudienį matoma rasa. Būtent tuomet arba pasirodžius pirmosioms dėmėms, agurkai purškiami fungicidais. Kai oras sausas, liga plinta mažiau, bet nesibaigia.

19. Neaišku, kaip grybas peržiemoja mūsų klimato sąlygomis. Manoma, kad užkratas lieka ant šiltnaminių agurkų ten, kur šie auginami ištisus metus. Vegetacijos metu užkratą perneša vėjas dideliais atstumais.

Pagrindinė strategija

20. Auginti atsparias netikrajai miltligei veisles. Nesusodinti agurkų per tankiai, šiltnamyje palaikyti kuo žemesnę santykinę drėgmę. Pastebėjus pirmus ligos požymius ar gavus signalą apie jos pasirodymą, reikia profilaktiškai purkšti fungicidais.

Problemos su atsparumu fungicidams

21. Yra taikomos įvairios fungicidų naudojimo strategijos, kad būtų išvengta jų atsparumo atsiradimo. Patariama sisteminių fungicidų nenaudoti daugiau kaip dvejus metus ar tris kartus per sezoną. Jei galima, reiktų naudoti skirtingas veikliąsias medžiagas turinčius produktus arba naudoti jų mišinius su kontaktiniais preparatais. Šis patogenas yra atsparus fungicidui metalaksilui ir azoxsytrobinui. Nors netikrosios miltligės atsparumas kitiems fungicidams nėra nustatytas, atsparumo rizika visuomet turi būti vertinama agurkų purškimo programose.

Pagrindiniai fungicidai

22. Lietuvos Respublikoje agurkų apsaugai nuo netikrosios miltligės yra registruoti ir rekomenduojami naudoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: promokarbo hidrochloridas, mankocebas, vario sulfatas + negesintos kalkės.

Agurkų miltligė (Erysiphe cichoracearum., Sphaerotheca fuliginea)

Požymiai

23. Agurkų miltligę gali sukelti du patogeniniai grybai – Erysiphe cichoracearum D.C. et Merat ir Sphaerotheca fuliginea (Schlech.) Poll. Šie grybai parazituoja ant visų moliūginių šeimos augalų rūšių. Labiau miltlige serga agurkai šiltnamiuose. Lauko agurkai serga retai, paprastai baigiant derėti. Ligos požymiai – baltos spalvos grybienos apnašas dėmių pavidalo lapų viršutinėje pusėje, vėliau apnašas aptraukia ir apatinę pusę, pereina ant stiebo. Ligos apimti lapai silpniau asimiliuoja ir anksti sudžiūsta. Stipriau pažeisti augalai menkai dera, skursta ir žūsta. Miltligė ant agurkų vaisių aptinkama labai retai. Dauguma platinamų agurkų veislių ir hibridų yra atsparūs miltligei.

24. Miltligės sukėlėjai peržiemoja augalinėse liekanose, ant piktžolių. Šiltnamiuose konidijos plinta laistant vandeniu. Užkratą gali pernešti vėjas. Patogenui vystytis pakankama 50 % santykinė oro drėgmė. Palankesnės sąlygos infekcijai plisti, kai augalai auga tankiai, silpnas apšvietimas, žema vidutinė oro temperatūra, besilaikanti drėgmė ant lapų.

Pagrindinė strategija

25. Auginti miltligei atsparias veisles. Pastebėjus pirmus ligos požymius, purkšti fungicidais. Agurkų nesodinti tankiai. Nepertręšti azoto trąšomis. Naikinti piktžoles, kad jos neužsikrėstų ir po to neperneštų ligos. Baigus derėti agurkams, pašalinti visas augalines liekanas.

Problemos su atsparumu fungicidams

26. Yra taikomos įvairios fungicidų naudojimo strategijos, kad būtų išvengta atsparumo jiems atsiradimo. Patariama sisteminių fungicidų nenaudoti daugiau kaip dvejus metus ar tris kartus per sezoną. Jei galima, reiktų naudoti skirtingas veikliąsias medžiagas turinčius produktus arba naudoti jų mišinius su kontaktiniais preparatais. Šis patogenas yra atsparus fungicidui karbendazimui, imazalilui, metalaksilui ir azoxsytrobinui. Nors miltligės atsparumas kitiems fungicidams nėra nustatytas, atsparumo rizika visuomet turi būti vertinama agurkų purškimo programose.

Pagrindiniai fungicidai

27. Lietuvos Respublikoje agurkų apsaugai nuo tikrosios miltligės yra registruoti ir rekomenduojami naudoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: krezoksin-metilas ir penkonozolas.

Agurkų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea)

Požymiai

28. Agurkų kekerinis puvinys (Botrytis cinerea Pers.) dažna liga šiltnamiuose, kai per žema oro temperatūra ir didelė santykinė oro drėgmė. Ypač daug žalos liga padaro polietileniniuose šiltnamiuose vėsiomis, lietingomis vasaromis, kai neįmanoma gerai išvėdinti šiltnamių. Pažeidžiami visi augalo organai: lapai, stiebai, vaisiai, vaisinės užuomazgos, ūsai. Pūdamos vaisių užuomazgos suminkštėja ir pasidengia vešliu pilku apnašu. Besiliečiant infekuotai vietai su kita augalo dalimi, užkratas greit pereina ant jos. Ant lapų kekerinio puvinio dėmės paprastai esti didelės, netaisyklingos formos, rusvos spalvos. Puvinio apimtose vietose stiebas paruduoja, suminkštėja, apsitraukia pilku apnašu, kuriame matomi juodi skleročiai. Jeigu pūva stiebo apačia, vysta ir žūsta visas augalas, o jeigu aukščiau – virš pažeistos vietos esanti augalo dalis.

Pagrindinė strategija

29. Sėti dezinfekuotą sėklą. Šalinti pirmuosius susirgusius augalus, vaisius, lapus. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, naudoti fungicidus. Baigus derėti agurkams, pašalinti visas augalines liekanas.

Pagrindiniai fungicidai

30. Lietuvos Respublikoje agurkų apsaugai nuo kekerinio puvinio yra registruoti ir rekomenduojami naudoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: promokarbo hidrochloridas ir mankocebas.

Agurkų sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum (Lib.) de Bary)

Požymiai

31. Sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum (Lib.) de Bary) daugiausia pažeidžia agurkus, auginamus šiltnamiuose. Pūvanti augalo dalis suminkštėja ir pavandenija, apsitraukia balta, panašia į vatą grybiena, kurios gabalėliais plinta ligos sukėlėjas. Iš grybienos susiformuoja tamsūs kūneliai – skleročiai. Jie gali susidaryti ir stiebo viduje. Skleročiai dirvoje išlieka gyvybingi ilgą laiką. Agurkai gali sirgti ir uždara forma, kai išorėje grybienos apnašas nesusidaro, o sergantis augalas vysta ir sudžiūna. Agurkų sklerotinis puvinys daug žalos padaro tuose šiltnamiuose, kur nesilaikoma agrotechnikos reikalavimų, per tankiai susodinti augalai, per žema oro temperatūra ir per didelė oro drėgmė.

Pagrindinė strategija

32. Agurkų daigus prieš sodinimą dezinfekuoti. Nesodinti agurkų per tankiai, nepertręšti azotu. Šalinti pirmuosius susirgusius augalus, vaisius, lapus. Baigus derėti agurkams, pašalinti visas augalines liekanas. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, naudoti fungicidus.

Pagrindiniai fungicidai

33. Lietuvos Respublikoje agurkų apsaugai nuo sklerotinio puvinio yra registruoti ir rekomenduojami naudoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: promokarbo hidrochloridas ir mankocebas.

Agurkų bakterinė dėmėtligė (sukėlėjas bakterija Pseudomonas syringae

pv. Lachrymans (Shmith et Brayn))

Požymiai

34. Agurkų bakterine dėmėtlige (sukėlėjas bakterija Pseudomonas syringae pv. lachrymans (Shmith et Brayn) gali sirgti dauguma moliūginių šeimos augalų, bet dažniausiai paplitusi ant šiltnamiuose auginamų agurkų. Ant pažeistų lapų gana gausiai atsiranda šviesiai žalsvų, smulkių (iki 0,5 cm diametro), pradžioje vandeningų, kampuotų dėmelių. Esant drėgnam orui, dėmėse iš apatinės lapo pusės galima pamatyti šviesiai žalsvas, pavandenijusias dėmeles. Jos gana greit plečiasi, pasidaro kampuotos, pilkšvos, vėliau paruduoja. Dėmių vietose išsiveržia pilkšvo skysčio lašeliai, kuriuose būna daug bakterijų. Dėmių vietose lapalakštis gali iškristi. Ant stiebų, lapkočių ir vaisių atsiranda smulkių apskritų, įdumbančių dėmelių. Į jų paviršių taip pat gali išsiveržti drumzlini, lipnūs skysčio lašeliai su bakterijomis. Susirgę vaisiai beaugdami deformuojasi, praranda prekinę išvaizdą.

35. Bakterijos išlieka gyvybingos nesupuvusiose sirgusių augalų liekanose, sėklose. Vegetacijos metu plinta per orą, vandenį – lyjant ar laistant arba mechaniškai – skinant vaisius, prižiūrint augalus. Palankiausios sąlygos vystytis bakteriozei – didelė oro drėgmė, kai lapų paviršiuje ilgesnį laiką išlieka vandens lašeliai ir +19-24°C temperatūra.

Pagrindinė strategija

36. Sėti tik sveikų augalų sėklą. Laikytis agrotechnikos reikalavimų, šalinti pirmuosius susirgusius augalus. Ligai progresuojant, šiltnamiuose stengtis palaikyti aukštesnę kaip + 25°C temperatūrą ir 65-70 % drėgmę.

Pagrindiniai fungicidai

37. Lietuvos Respublikoje agurkų apsaugai nuo bakterinės dėmėtligės yra registruoti ir rekomenduojami naudoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – vario sulfatas + negesintos kalkės.

Agurkų askochitozė (Didymella bryonie (Aversw.) Rehm.)

Požymiai

38. Agurkų askochitozę sukelia patogeninis grybas Ascochyta cucumis Fautr. et Roum. (Didymella bryonie (Aversw.) Rehm.). Paprastai serga agurkai, auginami po priedangomis. Susirgę daigai žūsta. Jei apsikrečia paaugę agurkai, ligos požymiai gali atsirasti ant visų antžeminių augalo dalių (lapų, šoninių atžalų, vaisinių užuomazgų). Jeigu pažeidžiamas stiebas šaknies kaklelio srityje, daigai ir paaugę augalai sunyksta. Ant lapų atsiranda stambių, pradžioje šviesių, vėliau tamsėjančių ir džiūstančių dėmių. Kartais dėmes juosia gelsvas apvadas. Ant apsikrėtusių stiebų, šoninių atžalų atsiranda pailgų, įdumbančių, pilkšvų sausų dėmių. Tose vietose audiniai išilgai plyšta ir iš jų sunkiasi rusvo kietėjančio skysčio lašeliai. Ant pažeistų vaisių ir atžalų susidaro daug smulkių, iš pradžių pilkšvų, vėliau tamsėjančių kūnelių – grybo piknidžių.

39. Ligos sukėlėjas žiemoja sirgusių augalų liekanose, kartais randamas ant sėklų. Patogenas lengvai įsiskverbia į augalą per įvairias žaizdas, padarytas skinant vaisius, šalinant atžalas ar paliktas vabzdžių. Dažnai pažeidžiamas stiebo pagrindas, esantis arti žemės. Šiltnamyje ligai plisti palanki žema temperatūra naktį ir aukšta – dieną.

Pagrindinė strategija

40. Laikytis sėjomainos ir agrotechnikos reikalavimų. Sėti beicuotą sėklą. Ligą pristabdo gausus tręšimas kaliu. Šalinti pirmuosius susirgusius augalus, vaisius, lapus ir ūsus. Pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams, naudoti fungicidus. Baigus derėti agurkams, pašalinti visas augalines liekanas.

41. Lietuvos Respublikoje apsaugai nuo agurkų askochitozės registruotų fungicidų nėra.

Agurkų mozaika (Cucumber mosaic virus)

Požymiai

42. Agurkų mozaiką sukelia agurkų mozaikos virusas Cucumber mosaic virus (CMV). Užsikrečia visi tiek šiltnamyje, tiek lauke augantys moliūginių šeimos augalai. Pirmi ligos simptomai pasireiškia ant jaunų, viršutinių lapų. Lapalakštyje tarp gyslų atsiranda šviesiai žalių, vėliau gelstančių, vingiuotais kontūrais dėmių. Vietomis lapalakštis pūsliškai deformuojasi. Sergančio augalo augimas sutrinka, tarpubambliai sutrumpėja, nenatūraliai išsidėstę lapai sudaro tarsi rožę. Ant senesnių lapų atsiranda charakteringas mozaikinis dėmėtumas. Vaisiai smulkūs, deformuoti, šviesiai dėmėti, kauburiuoti. Smarkiau ligos apimti agurkai sunyksta.

43. Virusas išplatinamas su sergančių augalų sultimis, kai augalai liečiasi vieni su kitais ir dirbant priežiūros darbus bei skinant vaisius. Viruso aktyvūs platintojai yra amarai ir kai kurie kiti vabzdžiai.

44. Ligos sukėlėjai žiemoja augalų liekanose bei sėklose.

Pagrindinė strategija

45. Auginti atsparias CMV agurkų veisles bei hibridus. Sėklas imti tik iš sveikų vaisių nuo sveikų augalų. Sėklas išdezinfekuoti termiškai, po to beicuoti. Neauginti agurkų šalia dekoratyvinių, ypač daugiamečių augalų, neatsparių šiam virusui. Ligotus augalus šalinti ir sunaikinti. Naikinti daugiametes piktžoles. Pasibaigus vegetacijai, pašalinti ir sunaikinti augalines liekanas. Dezinfekuoti įrankius, tarą, pirštines ir kt. Naikinti virusų platintojus amarus ir kitus vabzdžius insekticidais.

46. Lietuvos Respubikoje agurkų apsaugai nuo mozaikos registruotų produktų nėra.

Rauplės (Cladosporium cucumerinum Ell. et Arth.)

Požymiai

47. Rauplėmis (Cladosporium cucumerinum Ell. et Arth.) dažniau apsikrečia agurkai, rečiau moliūgai, melionai, arbūzai. Šios ligos sukėlėjas taip pat dauginasi ant javų ir žolių, todėl jos plitimą skatina infekuoti šiaudai bei rudenį nesuarta dirva. Ligos požymiai pastebimi ant atžalų, lapų, vaisinių užuomazgų ir vaisių. Ant lapalakščio atsiranda 0,5-1,5 cm dydžio rudų, kampuotų, su būdingu šviesios spalvos apvadu dėmių. Po kiek laiko dėmėse sudžiūvę audiniai iškrinta, lapai pasidaro skylėti. Labai drėgnu oru dėmės apsitraukia gausiu, žalsvai juodu, aksominiu grybo apnašu. Ant vaisių infekcijų vietose atsiranda pavandenijusių dėmelių, vėliau, epidermiui plyšus, atsiveria iki 5 mm dydžio įdubusios žaizdelės, iš kurių sunkiasi gelsvas, greit kietėjantis skystis. Žaizdos gali būti tokios gilios, kad pasiekia sėklų kameras. Susirgę jauni vaisiai deformuojasi, pūna, netenka prekinės išvaizdos. Dauguma naujų rekomenduojamų agurkų hibridų ir veislių pasižymi atsparumu rauplėms.

48. Rauplių sukėlėjas žiemoja sirgusių augalų liekanose. Užkratas pernešamas vėjo, vabzdžių pagalba ir mechaniškai – per priežiūros įrankius. Liga ypač greit plinta vėsią, drėgną vasarą. Karštis ir sausra sustabdo jos plitimą.

Pagrindinė strategija

49. Auginti atsparias rauplėms veisles. Laikytis sėjomainos. Dezinfekuoti šiltnamius ir jų gruntą. Šalinti užsikrėtusias augalo dalis.

Pagrindiniai fungicidai

50. Lietuvos Respublikoje agurkų apsaugai nuo rauplių yra registruoti ir rekomenduojami naudoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: mankocebas ir vario sulfatas + negesintos kalkės.

Agurkų alternariozė (Alternaria cucumerina)

Požymiai

51. Agurkų alternariozės sukėlėjas Alternaria cucumerina (Ellis et Ewerth) Elliott parazituoja agurkus ir melionus. Paprastai ant apatinių lapų atsiranda nedidelės kampuotos gelsvai rusvos dėmelės. Jos greitai didėja, susilieja ir gali susidaryti didelės kampuotos ar apskritos koncentriškai rievėtos dėmės, apjuostos gelsvu lapalakščiu. Smarkiau apimti lapai sudžiūsta.

52. Ligos sukėlėjas žiemoja augalų liekanose, sėklų paviršiuje, ant piktžolių, šiltnamio vidinių konstrukcijų. Užkratą perneša vėjas. Palankiausia oro temperatūra grybui vystytis yra +25-28°C, o santykinė oro drėgmė – 85 % ir didesnė. Todėl alternarioze pirmiausia suserga augantys arčiau šildymo įrenginių agurkai. Šiltą, lietingą vasarą serga ir lauko agurkai.

Pagrindinė strategija

53. Sėti beicuotą sėklą. Šiltnamiuose palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę. Šalinti pirmuosius susirgusius agurkų lapus. Ligos židiniuose apipurkšti augalus fungicidu, o jeigu liga ir toliau progresuoja, purkšti visame šiltnamyje. Baigus derėti agurkams, pašalinti visas augalines liekanas.

Pagrindiniai fungicidai

54. Lietuvos Respublikoje agurkų apsaugai nuo alternariozės registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – mankocebas.

Amarai (Aphis gossypii, A. fabae, A. Craccivora, Myzus persicae)

Požymiai

55. Agurkams gali kenkti įvairių rūšių amarai. Dažniausiai pasitaiko moliūginis amaras (Aphis gossypii Glov.). Tai polifaginis visaėdis, vienas iš mažiausių kenkėjų, pažeidžiantis daugelį augalų. 1-1,8 mm ilgio, žalios ar juodai žalios spalvos vabzdys su juodais sifonais. Lervos panašios į suaugėlius, tik mažesnės, pradžioje geltonos, vėliau tampa gelsvai žalios. Dažniausiai amarai kolonijomis gyvena apatinėje lapų pusėje ir siurbia augalo sultis. Kai amarų prisiveisia daug, jie apninka ir viršutinę lapo pusę, ūglius, žiedus, vaisių užuomazgas. Pažeisti lapai susiraito, deformuojasi, gelsta, žiedai, vaisių užuomazgos byra, pažeisti augalai skursta, būna užteršti skystomis cukringomis amarų išskyromis. Pirmos generacijos amarai visi besparniai, vėliau pasirodo ir sparnuotos patelės, kurios nuskrenda į kitus pasėlius ir duoda pradžią naujiems amarų židiniams. Patelės – gyvavedės, vidutinis jų vislumas 25–60 lervų. Moliūginiai amarai peržiemoja šiltnamyje. Lauke jų kolonijos aptinkamos vasaros viduryje ar pabaigoje. Esant palankioms sąlygoms (aukšta temperatūra), lauke išsivysto 2-3 generacijos.

Pagrindinė strategija

56. Vengti sėti agurkus lauke arti šiltnamių, kur gali būti amarų. Pastebėjus amarų kolonijas, augalus purkšti aficidais ar insekticidais. Yra atsparių pesticidams amarų rūšių, todėl ne visada rekomenduojami insekticidai gali būti efektyvūs.

Problemos su atsparumu

57. Dėl atsiradusio atsparumo insekticidams (pirimicarb ir organophosphates) labai svarbu pasirinkti tinkamą insekticidą ir laikytis sėjomainos. Nors amarų atsparumas kitiems insekticidams nėra nustatytas, atsparumo rizika visuomet turi būti vertinama agurkų purškimo programose.

Pagrindiniai insekticidai

58. Lietuvos Respublikoje agurkų apsaugai nuo moliūginių amarų yra registruoti ir rekomenduojami naudoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: tiametoksamas, beta-cyflutrinas, triazamatas, beta-cypermetrinas, deltametrinas ir kt.

Tabakiniai tripsai (Thrips tabaci)

Požymiai

59. Tabakiniai tripsai (Thrips tabaci Lind.) ir šiltadaržiniai tripsai (Heliothrips haemorrhoidalis Bouche) – polifaginiai daugelio augalų kenkėjai. Kenkėjų vystymasis ir kenkimas panašūs. Ir suaugėliai, ir lervos čiulpia augalo sultis. Ant apniktų lapų atsiranda smulkių balsvų dėmelių. Lapai įgauna sidabrišką atspalvį, labiau pažeisti – džiūsta. Tripsai gali platinti virusus. Suaugėliai apie 1 mm ilgio, siauro, gelsvos ar tamsiai rudos spalvos kūno. Sparneliai tiesūs, siauri. Lervos gelsvos, bet blyškesnės. Ropoja tripsai greit, kiek vinguriuodami. Viena patelė padeda iki 100 kiaušinėlių į apatinės lapo pusės audinį. Optimalioje temperatūroje (+25-28oC) šiltadaržinio tripso vienos generacijos vystymasis trunka 18-28 dienas. Per vegetaciją galima suskaičiuoti 10 generacijų. Nukritus oro temperatūrai žemiau +15oC, šiltadaržinių tripsų vystymasis labai sulėtėja, o sumažėjus santykinei oro drėgmei iki 50 %, lervos masiškai žūsta. Per vegetaciją gali išsivystyti 7-8, lauke išsivysto 2-3 generacijos. Žiemoja tripsai viršutiniame dirvos sluoksnyje ir po augalų liekanomis.

Pagrindinė strategija

60. Sėti dezinfekuotą sėklą. Nuėmus derlių, sunaikinti augalines liekanas Naikinti piktžoles. Masiškai pasirodžius tripsams, purkšti insekticidais. Gaudyti geltonomis gaudyklėmis.

Pagrindiniai insekticidai

61. Lietuvos Respublikoje agurkų apsaugai nuo tripsų yra registruoti ir rekomenduojami naudoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: tiametoksamas ir aversektinas.

Šiltnaminiai baltasparniai (Trialeurodes vaporarium)

Požymiai

62. Šiltnaminiai baltasparniai (Trialeurodes vaporariorum Westw.) – visaėdžiai kenkėjai, kenkiantys daugeliui augalų. Tai 1,5 mm ilgio vabzdys, turintis dvi poras ryškiai baltų, lyg milteliais apibarstytų sparnų, kurie ramybės būklės sudedami tarsi stogeliu išilgai kūno. Patelės deda kiaušinėlius ant lapijos. Viena patelė padeda iki 200 kiaušinėlių. Lervos plokščios, gelsvos, nejudrios. Esant +15oC vystosi 4 savaites; esant +21oC – 3 savaites. Kenkėjai gyvena apatinėje lapų pusėje, čiulpia augalo sultis. Augalai būna užteršti lipniomis išskyromis, kuriose vystosi suodligės sukėlėjai. Pajudinus baltasparniais apniktą augalą, į orą pakyla pulkas smulkių baltų vabzdžių. Augalų vystymasis ir derėjimas sutrinka.

Pagrindinė strategija

63. Lapus, apniktus baltasparnių, nuskinti ir sunaikinti. Nuėmus derlių, visos liekanos sunaikinamos. Kad iš šiltnamio baltasparniai neperskristų ant lauke auginamų agurkų, gaudyti geltonomis gaudyklėmis. Kenkėjai atsparūs daugumai pesticidų.

Pagrindiniai insekticidai

64. Lietuvos Respublikoje agurkų apsaugai nuo šiltnaminių baltasparnių yra registruoti ir rekomenduojami naudoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: cipermetrinas, beta-cipermetrinas, deltametrinas, alfa-cipermetrinas.

Voratinklinė erkė (Tetranychus urticae Koch.)

Požymiai

65. Dažnai tiek šiltnamio, tiek lauko agurkuose aptinkama voratinklinė erkė (Tetranychus urticae Koch.). Tai polifaginis kenkėjas, kenkiantis beveik 300 kultūrinių ir dekoratyvinių augalų rūšių. Erkė pirmiausia puola apatinius augalų lapus. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda smulkių, gelsvų dėmelių, kurių greitai daugėja. Lapai gelsta ir sudžiūsta. Apnikti augalai skursta, mažai dera, vėliau žūsta. Augalai apraizgyti plonais voratinklio siūlais, kuriais erkės pereina nuo vieno augalo ant kito. Erkės smulkios, vos 0,5 mm ilgio, pilkšvai žalsvos. Jos labai vislios, viena patelė padeda nuo 40 iki 100 kiaušinėlių. Esant +22-280C temperatūrai ir mažesnei kaip 70% santykinei oro drėgmei, erkė virsta suaugėle per 9 dienas. Lauke paprastai būna 4-5 šio kenkėjo generacijos. Žiemoja apvaisintos rausvos spalvos patelės šiltnamių plyšiuose, po augalinėmis liekanomis, po žemės grumsteliais.

Pagrindinė strategija

66. Nuėmus derlių, išdezinfekuoti ir sunaikinti augalines liekanas. Naikinti piktžoles, nes juose gali būti erkių. Aptikus kenkėjų, augalus nupurkšti insekticidais ar akaricidais, purškimą pakartoti po 7 dienų, vėliau pagal poreikį. Mitako ir apolo mišinys veikia ilgiau ir efektyviau, nes naikina visas erkių vystymosi formas – nuo kiaušinėlių iki suaugėlio. Žalingumas vertinamas, kai 1 erkė randama 2 cm2 lapo plote. Iš biologinių priemonių šiltnamiuose naudojamos grobuoniškos erkės Phytoseiulus persimilis.

Pagrindiniai insekticidai

67. Lietuvos Respublikoje agurkų apsaugai nuo voratinklinių erkių yra registruoti ir rekomenduojami naudoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: aversektinas ir azadirachtinas.

Šiauriniai gumbiniai nematodai (Melaidogyne hapla Chitw.)

Požymiai

68. Šiauriniai gumbiniai nematodai (Melaidogyne hapla Chitw.) labai pavojingi kenkėjai, kuriuos sunaikinti yra labai sunku. Tai taip pat turintys daug šeimininkų kenkėjai. Patelės yra bespalvės, kriaušės formos, 0,5-1 mm dydžio, gyvena šaknų gumbuose. Patinai kirmėliški, 1,5 mm ilgio, gyvena dirvoje. Pažeisti augalai lėtai auga ir silpnai dera, skursta, vysta. Išrovus tokį augalą, ant šaknų matomi įvairaus dydžio ir formos gumbai. Žiemoja kiaušinėliai šaknų gumbuose arba dirvoje. Pavasarį lervos įsiskverbia į šaknų audinius. Jos išskiria fermentus, kurie erzina augalų ląsteles, ir šios pradeda nenormaliai daugintis – susidaro gumbai. Patelės kiaušinėlius deda šaknų viduje. Nematodai laukuose išvysto per metus 1-2 generacijas. Plinta kenkėjai su žeme, kurioje yra pažeistų augalų likučių, su daigais, darbo įrankiais. Giliai žemėje kenkėjai gali išlikti gyvi kelerius metus.

Pagrindinė strategija

69. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra registruotų nematicidų. Labai užkrėstą šiltnamio žemę reikia pakeisti. Auginti atsparias agurkų veisles, pažymėtas raide „N“ arba naudoti izoliuotus substratus. Sunaikinti augalų liekanas. Nematodais apniktus augalus šalinti kartu su aplink šaknis esančiomis žemėmis ir sunaikinti.

Baltosios kirmėlaitės (Enchytraeus albidus Hg.), podūros (Podura (Collembola))

Požymiai

70. Gausiai laistomuose šiltnamio gruntuose, ypač kai įterpiama organinių medžiagų, gali prisiveisti baltųjų kirmėlaičių (Enchytraeus albidus Hg.), podūrų (Podura (Collembola)). Išrovus vystantį ir gelstantį augalą, šaknų srityje galima rasti 30-40 mm ilgio baltas, žvilgančias, panašias į sliekus kirmėlaites, negiliai įsigraužusias į augalo audinius. Baltosios kirmėlaitės gyvena drėgnuose, puveninguose dirvožemiuose. Palankiomis sąlygomis, kai šilta, pakanka drėgmės, daug organinių medžiagų, jų gali prisiveisti gausiai. Dauginasi jos lytiškai, žiemoja dirvoje kiaušinėliai. Kiaušinėliai ir pačios kirmėlaitės labai atsparūs žemai minusinei temperatūrai ir labai nepakenčia drėgmės trūkumo. Į šiltnamius kirmėlaitės patenka su žemės mišiniais ar mėšlu. Gausiai laistomose dirvose greit masiškai prisiveisia ir kenkia agurkams bei kitoms daržovėms.

71. Podūros yra 1-2 mm ilgio. Jų prisiveisia derlingame, daug organinių liekanų turinčiame, gausiai laistomame dirvožemyje. Dygstančių sėklų skilčialapiuose, lapuose, šaknyse jos išgraužia žaizdeles. Smarkiau apnikti daigai gali žūti. Šiltnamiuose per metus gali išsivystyti keletas generacijų. Patelės kiaušinėlius deda į žemę.

Pagrindinė strategija

72. Palaikyti normalų dirvos drėgnumą, persodintus daigus laistyti saikingai. Jeigu atsiranda kenkėjų, dirvos kelias dienas nelaistyti. Kenkėjui išplitus, daigus laistyti karbofoso tirpalu (150- 200 ml 8% karbofoso supilti į 10 l vandens), dažnai purenti.

Piktžolės

73. Piktžolės nėra problema šiltnamyje auginamiems agurkams. Labai svarbu prižiūrėti langų stiklus, kad jie būtų švarūs ir nesumažintų apšviestumo.

 

Suderinta su EPPO

Standartu PP 2/2(2)

Produktas pridėtas palyginimui