Įvadas

1. Šis standartas apie gerą augalų apsaugos praktiką (GAAP) kaulavaisiniams sodo augalams yra paruoštas pagal EPPO GAAP reikalavimus. Standartas apima slyvų (Prunus domestica), vyšnių (Prunus cerasus), trešnių (Cerasus avium) kenksmingų organizmų, įskaitant ligas, kenkėjus ir piktžoles, apsaugos metodus.

2. Pagal GAAP, sodinami tik sveiki, neužkrėsti virusinėmis ligomis augalai.

3. GAAP labai svarbu, kad būtų naudojama purškimui tinkama technika, kuri turi būti inspektuojama. Purkštuvai turi būti tinkamai sukalibruoti, turi būti išpurškiamas reikiamas tirpalo kiekis į ha. Purkšti kaulavaisinius augalus ventiliatoriniais (ar kitais sodo augalams purkšti skirtais purkštuvais), nuo ligų ir kenkėjų optimaliausias vandens kiekis yra apie 700 l/ha, nuo piktžolių, purškiant herbicidus tiesiogiai ant piktžolių – apie 200 l/ha, o naudojant dirvinius herbicidus – 400 l ir daugiau. Vieno ha herbicidų norma turi būti skaičiuojama purškiamam plotui, kadangi dažniausiai purškiami tik pomedžiai. Purškiant pomedžius nuo piktžolių, naudojami spec. purkštuvai su priedangomis. Turi būti parinkti tinkami purkštukai, važiavimo greitis bei slėgis. Purkšti negalima, jei vėjo greitis didesnis nei 2 m/s, po purškimo iki lietaus turi praeiti atitinkamas laikotarpis, jei lietus nulyja anksčiau, purškimą reikia kartoti. Purkšti galima esant oro temperatūrai +10-25°C (iškirtiniais atvejais, jei purškiama anksti pavasarį, prieš vegetaciją ar vegetacijos pabaigoje, vidutinė paros oro temperatūra neturi būti mažesnė kaip +4°C). Purškiant reikia stengtis, kad kuo mažesni būtų išpurkšto tirpalo nuostoliai. Todėl, jei sodas yra jaunas, reikia purkšti tik tais purkštukais, kurie tik apipurškia vaismedžius, o kiti uždaromi.

4. Labai svarbu, kad nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo praeitų laikas, kuris yra nustatytas konkrečiai kiekvienai veikliajai medžiagai.

5. Lietuvoje svarbiausi kaulavaisiniams augalams kenksmingi organizmai, nuo kurių naudojamos aktyviosios augalų apsaugos priemonės, yra šie:

5.1. Kaulavaisinių moniliozė (Monilinia laxa Monilinia fructigena);

5.2. Slyvų sidabraligė (Chondrostereum purpureum);

5.3. Slyvų šratligė (Clasterosporium carpophilum);

5.4. Vyšnių kokomikozė (Blumeriella jaapii);

5.5. Amarai;

5.6. Slyvinės gumbadarės erkutės (Eriophyes similis);

5.7. Slyviniai vaisėdžiai (Grapholita funebrana);

5.8. Slyviniai pjūkleliai;

5.9. Vyšniniai gleivėtieji pjūkleliai (Caliroa cerasi);

5.10. Vyšninės musės (Rhagoletis cerasi);

5.11. Piktžolės.

Paaiškinimas dėl veikliųjų medžiagų

6. Ruošiant standartų rinkinį apie Gerą augalų apsaugos praktiką, EPPO buvo svarstyta informacija apie specifines veikliąsias medžiagas, kurios yra naudojamos kai kuriose šalyse ir kaip tai suderinti su pagrindine GAAP strategija. Dėl tam tikrų priežasčių kai kurios veikliosios medžiagos nėra registruotos tam naudojimui ar yra uždraustos kitose EPPO šalyse. Tai neblogina bazinės strategijos. EPPO rekomenduoja, kad laikantis GAAP principų, tam tikram tikslui reikia naudoti šalyje registruotus produktus.

Kaulavaisinių moniliozė (Monilinia laxa Monilinia fructigena)

Požymiai

7. Serga vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos. Moniliozinė degligė (M. laxa) pasireiškia pavasarį – ruduoja, nudžiūsta žiedynai, besiskleidžią lapai ir ūgliai. Sergantys pumpurai, žiedai ir lapai lieka kaboti ant vaismedžių. Liga pirmiausia pastebima ant vyšnių ir abrikosų. Vaismedžiai atrodo lyg apšalę ar apdeginti. Kartais drėgnu oru ant nudžiūvusių žiedų ir lapų susidaro pilkšvos dulkingos konidijų karputės. Vasarą konidijos apkrečia kitus lapus. Monilijos (M. fructigena) užpuola nokstančius mechaniškai arba vabzdžių pažeistus vaisius. Ant vaisių pasirodo nedidelės rudos puvinio dėmės, kurios didėja ir gali apimti visą vaisių. Jų paviršiuje atsiranda pilkai rusvos, dulkingos, netvarkingai susitelkusios konidijų karputės. Dalis sergančių vaisių nukrinta, kiti virsta mumijomis. Liga plinta ir nuskintuose, pervežamuose ar laikomuose vaisiuose. Senų ligotų šakučių žievė sueižėja ir prasiveržia lipai. Pažeistose šakutėse ir vaisių mumijose žiemoja grybiena. Vyšnioms žydint, išauga naujos konidijos. Šaltas ir drėgnas oras kaulavaisiams žydint – pagrindinė sąlyga infekcijai plisti. Sporas platina vėjas, lietus, vabzdžiai.

Pagrindinė strategija

8. Išpjaustyti ir sunaikinti pažeistus ūglius, šakutes. Atsiradusias po žiemos žaizdas, iš kurių teka lipai, išvalyti, dezinfekuoti, aptepti. Ankstyvajam purškimui ir nuėmus derlių (00-01, 55-57, 93-97 augimo tarpsnis pagal BBCH skalę) naudoti vario grupės fungicidus. Po žydėjimo ir vegetacijos metu (65-69, 71-73 augimo tarpsniai pagal BBCH skalę) naudoti kito veikimo fungicidus.

Pagrindiniai fungicidai

9. Lietuvos Respublikoje nuo kaulavaisinių maniliozės registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: ditianonas, tolylfluanidas, vario sulfatas.

Slyvų sidabraligė (Chondrostereum purpureum)

Požymiai

10. Patogenas labai išplitęs ant slyvų, trešnių, abrikosų, persikų, bet labai sparčiai plinta ir ant vyšnių, sukeldamas lapų sidabraligę ir medienos baltąjį puvinį. Sergančių augalų lapai darosi balzgani, lyg pienuoti arba pasidabruoti. Jie būna pasiraitę ir mažesni už sveikus lapus. Ligos požymiai pirmiausia išryškėja ant žemutinių šakų lapų paprastai birželio mėnesį. Antroje vasaros pusėje dažnai visos lajos lapai pasidaro balzgani, vėliau jie pradeda ruduoti ir nukrinta šiek tiek anksčiau, negu sveikų vaismedžių. Vaisiai ant sergančių vaismedžių dažniausiai visai neužsimezga, vaismedis nusilpsta. Kitais metais ligos smarkiau pažeistos šakos pradeda džiūti. Ligos kilmė gali būti dvejopa – infekcinė ir neparazitinė. Sidabraligę sukelia boro stoka, oro ir dirvos drėgmės trūkumas esant intensyviam saulės apšvietimui, stiprus genėjimas, perskiepijimas, voratinklinių erkių pažeidimai. Stresui išnykus, ant naujų ūglių nelieka ligos požymių. Esant neinfekcinei ligos kilmei, pažeisti lapai paprastai išsaugo žalias zonas prie pagrindinių gyslų. Tačiau dažniau pasitaiko negrįžtama - infekcinė ligos forma, kuri gali turėti ilgą paslėptą periodą, o išoriniai požymiai gali pasirodyti tik paveikus jau minėtiems stresams. Pažeistų šakų ir kamienų žievė sueižėja ir vėliau apsitraukia grybo vaisiakūniais. Kenkia per smarkus augimas, paskatintas azoto trąšų pertekliaus, stiprus genėjimas, boro trūkumas.

Pagrindinė strategija

11. Sodinamosios medžiagos kontrolė, tinkama agrotechnika. Svarbu apsaugoti vaismedžių kamienus nuo sutrūkinėjimo. Išpjaustyti pažeistas šakutes, o žaizdas aptepti. Šakose esančias žaizdas, jeigu jų negalima išpjaustyti, reikia dezinfekuoti ir aptepti. Rudenį lapams krintant, purkšti neorganiniais fungicidais, nes jie skatina lapų kritimą ir profilaktiškai apsaugo vaismedžius nuo galimos infekcijos. Nepalikti pūvančios medienos.

Pagrindiniai fungicidai

12. Lietuvos Respublikoje nuo slyvų sidabraligės specifinių fungicidų nėra registruota. Slyvų apsaugai nuo grybinių ligų registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: ditianonas ir vario sulfatas.

Slyvų šratligė (Clasterosporium carpophilum)

Požymiai

13. Serga slyvos, vyšnios, trešnės, abrikosai, persikai. Labiausiai nukenčia slyvos, kiti kaulavaisiniai – mažiau. Pažeidžia lapus, ūglius, pumpurus, vaisius. Ant lapų atsiranda šviesiai rudos, iki 5mm skersmens, tarpusavyje galinčios susilieti dėmės. Jas riboja raudonai rudas lapalakščio ruoželis. Dėmių vietoje audiniai iškrinta ir lapai lieka skylėti. Ant ūglių žievės susidaro nedidelės, iš pradžių apskritos, vėliau tįstančios oranžiškai raudonos šviesesniais centrais dėmės. Žievė tose vietose suplyšta, sunkiasi lipai. Ligos pažeisti pumpurai būna pajuodę, blizgančio, tarsi lakuoto paviršiaus. Jie neišsiskleidžia. Anksti užsikrėtusiuose vaisiuose pasirodo gilios tarpusavyje galinčios susilieti žaizdos. Vėliau apsikrėtę būna išmarginti truputį įdumbančiomis, purpurinėmis, su rausvu apvadu dėmėmis. Šratligė pažeidžia vieną vaisiaus pusę ir tiek, kad atsidengia kauliukas. Ligos sukėlėjo konidijos, taip pat grybiena peržiemoja numarintose šakutėse, tarp pumpurų žvynelių arba lipų lašeliuose. Šratligei plisti reikia didelio santykinio oro drėgnumo ir kritulių lapų skleidimosi tarpsniu.

14. Inkubacinis periodas trunka 5-14 dienų. Sukėlėjui vystytis optimali temperatūra +15-20oC, sporos pradeda dygti esant +1oC.

Pagrindinė strategija

15. Išpjaustyti ir sunaikinti džiūstančias šakas, soduose ir aplink juos nepalikti laukinių kaulavaisinių, auginti šalčiams atsparius kaulavaisinius, purkšti fungicidais (00-01, 55-57, 93-97 augimo tarpsniai pagal BBCH skalę).

Pagrindiniai fungicidai

16. Lietuvos Respublikoje nuo slyvų šratligės registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: ditianonas ir vario sulfatas.

Vyšnių kokomikozė (Blumeriella jaapii)

Požymiai

17. Serga vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos. Kokomikozė pažeidžia lapus, vaiskočius, jaunus ūglius, vaisius. Jautriausios ligai vyšnios yra pavasarį žydėjimo metu ir lapams skleidžiantis, kai sukėlėjas subrandina pernykščiuose lapuose žiemojančias sporas ir jas paskleidžia. Liepos mėnesio pradžioje lapų viršutinėje pusėje matyti rausvai rudos, pakrikos arba grupelėmis susitelkusios smulkios, 1-2mm skersmens, dėmelės. Apatinėje lapo pusėje dėmelėse formuojasi smulkūs, rausvi grybo acervuliai. Tose vietose lapo epidermis iškyla, plyšta ir išsiveržia balzgana arba rausva sporų masė. Lapai gelsta, o liepos ir rugpjūčio mėnesį masiškai krinta. Pažeisti vaisiai sudžiūsta, vaiskočiai paruduoja. Ligai plisti optimali temperatūra +15-20oC, drėgmė daugiau kaip 60 %, krituliai. Kai kurios veislės jautrios ligai.

Pagrindinė strategija

18. Sodinant vyšnyną, svarbu parinkti veislių grupes pagal atsparumą kokomikozei ir vaisių sunokimą, kad būtų galima efektyviau taikyti apsaugos nuo ligų priemones. Vyšnias purkšti pagal vaismedžių augimo tarpsnius ne mažiau 4-5 kartus. Pirmąjį kartą reikia purkšti žiedpumpurių tarpsniu (00-01, 55-57 augimo tarpsniai pagal BBCH skalę). Priklausomai nuo oro sąlygų ir fungicidų veikimo trukmės, purškimus kartoti kas 10-14 dienų. Nuėmus derlių, purkšti dar 1-2 kartus, atsižvelgiant į sąlygas ir kokomikozės išplitimo intensyvumą.

Pagrindiniai fungicidai

19. Lietuvos Respublikoje nuo vyšnių kokomikozės registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: ditianonas, pekonazolas, tolylfluanidas, vario sulfatas.

Amarai

Požymiai

20. Slyviniai miltamariai (Hyalopterus pruni) kenkia slyvoms. Amarai gyvena didelėmis kolonijomis dažniausiai ūglių viršūnėse, lapų apatinėje pusėje. Iščiulptų lapų pakraščiai palinksta į apačią, pažeisti ūgliai nustoja augti, nubyra labai apniktų vaismedžių užuomazgos. Vyšniniai amarai (Myzus cerasi) kenkia vyšnioms ir ypač trešnėms. Amarai gyvena apatinėse lapų pusėse, ant ūglių viršūnių bei žiedkočių. Iščiulpti lapai raukšlėjasi, vėliau ruduoja ir džiūsta. Jauni ūgliai išsikraipo. Amarai užteršia augalus lipniomis išskyromis, ant kurių plinta juodligė. Kenkėjai gali sumažinti derlių ir pabloginti vaisių kokybę. Ant saldžių amarų išskyrų vystosi suodligė. Amarai platina kaulavaisių virusines ligas. Amarai išplinta, kai yra jiems palankios žiemojimo sąlygos. Jie labiau plinta jaunuose soduose ir medelynuose. Labai palankios sąlygos amarams plisti, kai vegetacijos metu būna sausa ir šilta.

Pagrindinė strategija

21. Ovicidai purškimui prieš vegetaciją nuo amarų kiaušinėlių nėra registruoti Lietuvoje, todėl insekticidai naudojami vegetacijos metu, jei amarai apnikę daugiau kaip 8-10% ūglių: prieš žydėjimą, po žydėjimo ar nuėmus derlių.

Pagrindiniai insekticidai

22. Lietuvos Respublikoje slyvų ir vyšnių apsaugai nuo amarų registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: alfa cipermetrinas ir lambdacihalotrinas (vyšnios skirtos dauginimui).

Slyvinės gumbadarės erkutės (Eriophyes similis)

Požymiai

23. Mikroskopinės, kirmėliškos erkutės gyvena slyvų lapų audiniuose ir čiulpia jų sultis. Pažeistų lapų apatinėje, rečiau viršutinėje pusėje susidaro smulkūs rausvi ar balsvi gumbeliai. Smarkiai apnikti lapai deformuojasi, išsigaubia.

Pagrindinė strategija

24. Masiškai erkėms paplitus, apsaugos priemonės naudojamos skleidžiantis pirmiesiems pumpurų lapeliams ir slyvoms peržydėjus. Efektyviausia purkšti sisteminiais akaricidais.

25. Lietuvos Respublikoje nuo slyvinių gumbadarių erkučių registruotų akaricidų nėra.

Slyviniai vaisėdžiai (Grapholita funebrana)

Požymiai

26. Pažeidžia slyvų ir kitų kaulavaisinių vaisių minkštimą. Rausvi su tamsiai ruda galva vikšrai išėda vaisių minkštimą. Pažeistų vaisių išorėje matyti apvali anga, užpildyta trupinėtais ekskrementais. Iš pažeidimo vietos dažnai sunkiasi lipai. Pažeisti vaisiai nebeauga, pasidaro violetinio atspalvio ir nukrinta. Slyvinių pjūklelių ir slyvinio vaisėdžio pažeidimai skiriasi tuo, kad pjūkleliai pažeidžia užuomazgas, o vaisėdžiai vaisius. Slyviniai vaisėdžiai būna gausūs ir žalingi kasmet. Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai slyvos mažai dera ir kai oro temperatūra drugių skraidymo metu (birželio mėn. nuo 21 iki 23 val.) būna aukštesnė nei +16°C.

Pagrindinė strategija

27. Purškiama praėjus 2-3 savaitėms po slyvų žydėjimo (73 augimo tarpsnis pagal BBCH skalę).

Pagrindiniai insekticidai

28. Lietuvos Respublikoje slyvų apsaugai nuo vaisėdžių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: cipermetrinas, deltametrinas, alfa cipermetrinas.

Slyviniai pjūkleliai

Požymiai

29. Pjūkleliai vieni žalingiausių slyvų kenkėjų. Juodojo slyvinio pjūklelio (Hoplocampa minuta) lervos gelsvos ar žalsvos, su ruda galva, o geltonojo slyvinio pjūklelio (Hoplocampa flava) – geltonos, rusva galva. Suaugę vabzdžiai, juodi blizgantys ar rudai geltoni, panašūs į muses, pradeda skraidyti prieš žydėjimą ir deda kiaušinėlius į žiedpumpurius. Baigiant žydėti slyvoms, ritasi lervos. Pjūklelių lervos įsigraužia į slyvų užuomazgas ir graužia jų minkštimą, kauliuką. Pažeistose užuomazgose matyti apvalios skylutės, iš kurių sunkiasi rudas skystis. Pažeistos užuomazgos nubyra. Lietuvoje slyviniai pjūkleliai būna gausūs ir žalingi kasmet ir labai išplinta drėgnomis ir šiltomis vasaromis. Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai slyvos mažai dera ar kai užsitęsia slyvų žydėjimas.

Pagrindinė strategija

30. Purškiama žydėjimo pabaigoje, kai būna 80 % nukritusių žiedlapių (67 tarpsnis pagal BBCH skalę). Jei kenkėjai buvo labai gausiai išplitę ankstesniais metais, tada purkšti reikia prieš pat slyvų žydėjimą ir antrą kartą baigiant žydėti slyvoms (59 ir 69 tarpsnis pagal BBCH skalę). Jeigu yra retinamos užuomazgos, kartu pašalinamos ir lervų apgraužtos.

Pagrindiniai insekticidai

31. Lietuvos Respublikoje slyvų apsaugai nuo pjūklelių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: cipermetrinas, deltametrinas, alfa cipermetrinas.

Vyšniniai gleivėtieji pjūkleliai (Caliroa cerasi)

Požymiai

32. Kenkia vyšnioms ir kitiems vaismedžiams. Pjūklelių gelsvos, apsitraukusios juodomis gleivėmis lervos skeletuoja lapus iš viršutinės ir apatinės lapų pusės. Smarkiai pažeisti lapai ruduoja ir džiūsta. Medžiai nusilpsta, mažiau susidaro žiedpumpurių kitiems metams, sutrumpėja metūgliai. Labai žalingi jauniems medeliams. Per metus išsivysto dvi kenkėjų kartos. Žalingesni būna antros kartos kenkėjai, kurių lervos kenkia rugpjūčio, rugsėjo mėn. Vyšniniai gleivėtieji pjūkleliai kenkia kasmet, bet ne visada labai gausiai.

Pagrindinė strategija

33. Pirmos pjūklelių kartos paplitimas nėra labai reikšmingas, nes kenkėjų būna negausiai, tačiau nuėmus derlių (91 augimo tarpsnis pagal BBCH skalę), reikia purkšti insekticidu.

Pagrindiniai insekticidai

34. Lietuvos Respublikoje vyšnių ir slyvų apsaugai nuo pjūklelių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: cipermetrinas, deltametrinas, alfa cipermetrinas, lambdacihalotrinas (vyšnios skirtos dauginimui).

Vyšninės musės (Rhagoletis cerasi)

Požymiai

35. Kenkia trešnėms, rečiau vyšnioms. Gelsvai baltos musių lervos iš vidaus graužia vaisių minkštimą. Pažeistos uogos nustoja blizgėti, suminkštėja, jų paviršiuje atsiranda dėmių, įdubų. Dažnai tokie vaisai pradeda pūti, jie nebetinka maistui ir perdirbimui.

Pagrindinė strategija

36. Insekticidai naudojami po vyšnių ar trešnių žydėjimo, kai pradeda formuotis vaisių užuomazgos. Labai išplitus kenkėjams, purškimas po 10-14 d. kartojamas.

Pagrindiniai insekticidai

37. Lietuvos respublikoje specifinių insekticidų nuo vyšninių musių registruota nėra, tačiau yra efektyvūs insekticidai, kurie naudojami nuo kitų vyšnių kenkėjų.

Piktžolės

Požymiai

38. Kaulavaisiniai paprastai auginami eilėmis, tarp kurių paliekami 3-4 m. tarpai. Pasodinus tarpueiliuose pasėjamos daugiametės žolės, kurios vegetacijos metu 4-6 kartus šienaujamos. Rečiau tarpueiliuose žolės nesėjamos, o dirbamas pūdymas. Pomedžiuose paliekamas 100-150 cm herbicidinis pūdymas, kur piktžolės naikinamos naudojant herbicidus. Vaismedžiai gali būti sodinami juostomis (po kelias eiles vienoje juostoje), tačiau tokiu atveju pomedžiuose sunku yra panaudoti herbicidus, todėl GAAP rekomenduoja vaismedžius sodinti vienoje eilėje (ne juostomis). GAAP rekomenduoja vietoj herbicidinio pūdymo pomedžius mulčiuoti.

39. Kaulavaisinių sodo augalų pomedžiuose labiausiai plinta:

39.1. Vienametės vienaskiltės: vienametės miglės (Poa anua), dirvinės smilguolės (Apera spicaventi), paprastosios rietmenės (Echinochloa crusgalli), šerytės (Setaria spp.) ir kt.;

39.2. Daugiametės vienaskiltės: paprastieji varpučiai (Agropyron repens), kiek mažiau baltosios smilgos (Agrostis stolonifera);

39.3. Vienametės dviskiltės: bekvapės ramunės (Matricaria inodora), baltosios balandos (Chenopodium album), dirvinės aklės (Galeopsis tetrahit), trikertės žvaginės (Capsella bursa pastoris), rūgčiai (Polygonum spp.), kibieji lipikai (Galium aparine), dirvinės čiužutės (Thlapsi arvensis), dirvinės veronikos (Veronica arvensis), notrelės (Lamium spp.) ir kt.;

39.4. Daugiametės dviskiltės piktžolės: paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale), dirvinės ūsnys (Cirsium arvense), dirviniai vijokliai (Convolvulus arvensis), rūgštynės (Rumex spp.), dirviniai asiūkliai (Equisetum arvense), paprastieji kiečiai (Artemisia vulgaris), dirvinės pienės (Sonchus arvensis) ir kt.

Pagrindinė strategija

40. Norint apsaugoti vaismedžius nuo piktžolių, herbicidais pomedžiai purškiami 1-3 kartus per vegetaciją. Purškimų skaičius priklauso nuo vyraujančių piktžolių rūšių bei herbicidų efektyvumo. Pirmą kartą prieš vaismedžių žydėjimą, antrą – vasaros viduryje ir trečią – nuėmus derlių. Jei pomedžiai purškiami 3 kartus, tai kitais metais užtenka 2 purškimų.

41. Glifosatu, pomedžiai purškiami tik antrais metais po pasodinimo, purkštuvai turi būti su priedangomis, nes purškiant pirmais po pasodinimo metais vaismedžių žievė būna nepakankamai sumedėjusi, o ir patekus ant lapų tirpalui, pasireiškia fitotoksiškumas.

Piktžolių atsparumas herbicidams

42. Kibieji lipikai ir paprastieji vijokliai, dirviniai asiūkliai (labai atsparūs), paprastosios kiaulpienės, usnys yra labiau atsparūs herbicidams, todėl naudojamos didžiausios leistinos glifosato normos.

Pagrindiniai herbicidai

43. Lietuvos Respublikoje kaulavaisinių apsaugai nuo piktžolių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: nuo vienamečių vienaskilčių: glifosatas, fluazifop-p-butilas; nuo daugiamečių vienaskilčių: glifosatas, fluazifop-p-butilas (didesnės normos); nuo vienamečių dviskilčių – glifosatas; nuo daugiamečių dviskilčių piktžolių – glifosatas (didesnės normos).

 

Paruošta pagal EPPO

GAAP reikalavimus

 

Produktas pridėtas palyginimui