Įvadas
1. Šis standartas apie gerą augalų apsaugos praktiką (GAAP) braškėms yra dalis EPPO programos, ruošiant tokias gaires visam EPPO regionui. Jis turi būti naudojamas vieningai su EPPO standartu PP 2/1(1) („Geros augalų apsaugos principai“). Standartas apima braškių (Fragaria ananassas) kenksmingų organizmų, įskaitant ligas, kenkėjus ir piktžoles, apsaugos metodus. EPPO regione pagrindinę braškių auginimo struktūrą (technologiją) sudaro braškių auginimas lauke sodinant eilėmis ar lysvėse, po priedangomis ir šiltnamiuose. Šiltnamiuose auginamos braškės 2 metus, po priedangomis – 2-3 metus ir lauke – 3-4 metus. Šis standartas skirtas pritaikyti augalų apsaugos produktus atsižvelgiant į braškių auginimo technologijų ypatumus.
2. Visų pirma braškės sodinamos į tą pačią vietą ne anksčiau kaip po 4 metų. Sodinamoji medžiaga turi būti sveika ir turi atitikti Privalomuosius kokybės reikalavimus. Dirva turi atitikti braškių auginimo sąlygas ir neturi būti užkrėsta nematodais, šaknis graužiančių kenkėjų (spragšių, grambuolių) lervomis, pašaknio ligų sukėlėjais, piktžolėmis. Pagal galimybes pasirinkti atsparesnes ligoms ir kenkėjams braškių veisles.
3. GAAP labai svarbu, kad būtų naudojama purškimui tinkama technika, kuri turi būti inspektuojama. Purkštuvai turi būti tinkamai sukalibruoti, turi būti išpurškiamas reikiamas tirpalo kiekis į ha. Nuo ligų ir kenkėjų braškes purkšti ventiliatoriniais (ar kitais tik braškėms skirtais purkštuvais), nuo ligų ir kenkėjų optimaliausias vandens kiekis yra apie 1000 l/ha, nuo piktžolių, purškiant herbicidus tiesiogiai ant piktžolių – apie 200 l/ha, o naudojant dirvinius herbicidus – 400 l ir daugiau. Turi būti parinkti tinkami purkštukai, važiavimo greitis bei slėgis. Purkšti negalima, jei vėjo greitis didesnis nei 2 m/s, po purškimo iki lietaus turi praeiti atitinkamas laikotarpis, jei lietus nulyja anksčiau, purškimą reikia kartoti. Purkšti galima esant oro temperatūrai +10-25°C (iškirtinais atvejais, jei purškiama anksti pavasarį, prieš vegetaciją ar vegetacijos pabaigoje, vidutinė paros oro temperatūra neturi būti mažesnė kaip +4°C).
4. Labai svarbu, kad nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo praeitų laikas, kuris yra nustatytas konkrečiai kiekvienai veikliajai medžiagai.
5. Lietuvoje svarbiausi braškėms kenksmingi organizmai, nuo kurių naudojamos aktyviosios augalų apsaugos priemonės, yra šie:
5.1. Braškių šaknų šerdies raudonligė (Phytophthora fragariae var. fragariae) – karantininis objektas;
5.2. Braškių vytulys ir uogų odiškasis puvinys (Phytophthora cactorum);
5.3. Pilkasis puvinys (Botrytis cinerea);
5.4. Verticiliozė (Verticillium spp.);
5.5. Miltligė (Sphaerotheca macularis);
5.6. Lapų dėmėtligės;
5.7. Dirvos grybai;
5.8. Virusai;
5.9. Dirvos kenkėjai;
5.10. Nematodai;
5.11. Paprastosios voratinklinės erkės (Tetranychus urticae);
5.12. Žemuoginės erkės (Phytonemus pallidus);
5.13. Tripsai (Thrips spp);
5.14. Avietiniai žiedgraužiai (Anthonomus rubi);
5.15. Amarai;
5.16. Lapsukiai;
5.17. Piktžolės.
Paaiškinimas dėl veikliųjų medžiagų
6. Ruošiant standartų rinkinį apie Gerą augalų apsaugos praktiką, EPPO buvo svarstyta informacija apie specifines veikliąsias medžiagas, kurios yra naudojamos kai kuriose šalyse ir kaip tai suderinti su pagrindine GAAP strategija. Dėl tam tikrų priežasčių kai kurios veikliosios medžiagos nėra registruotos tam naudojimui ar yra uždraustos kitose EPPO šalyse. Tai neblogina bazinės strategijos. EPPO rekomenduoja, kad laikantis GAAP principų, tam tikram tikslui reikia naudoti šalyje registruotus produktus.
Braškių šaknų šerdies raudonligė (Phytophthora fragariae var. fragariae)
Požymiai
7. Lietuvoje braškių šaknų šerdies raudonligė yra karantininis objektas. Tai viena iš pavojingiausių pašaknio ligų. Yra dvi ligos plitimo stadijos: iš pradžių nuvysta 2-5 senesni lapai, o jaunesni – įsigaubia, neblizga, būna pilko ar melsvo atspalvio. Po kelių dienų žūsta visas augalas. Ši greitoji raudonligės forma pasireiškia gegužės – birželio mėnesiais, vėliau kiek sustoja, o rugpjūčio pabaigoje – spalio mėnesį braškės vėl pradeda vysti. Jeigu dirvoje pakanka drėgmės, vėliau susirgę braškių kereliai nežūsta, o liga pereina į lėtinę formą. Kereliai panašūs į verticiliozės pažeistus, tačiau skersai perpjautoje šaknyje matyti paraudusi šaknų šerdis. Išrovus vystantį kerelį, dalis sergančių šaknų lieka dirvoje. Augalas užsikrečia per smulkiąsias šaknis. Sukėlėjo grybiena tankiai išsiraizgo šaknies audinių tarpuląsčiuose. Centrinėje šaknies dalyje susidaro ilgalaikės, žiemojančios oosporos. Kai šaknis supūna, oosporos patenka į dirvą ir joje išlieka gyvybingos 8-15 metų. Liga plinta per užkrėstus daigus, įrankius, ją perneša žmonės.
Pagrindinė strategija
8. Pagrindinė prevencinė priemonė yra sodinamosios medžiagos kokybės kontrolė. Sodinti tik sveikus, išaugintus specialiuose daigynuose, testuotus nuo karantininių ligų ir sertifikuotus braškių daigus, auginti ligai atsparesnes veisles. Svarbus faktorius yra palaikyti optimalią dirvos drėgmę ir aeraciją, t.y nesudaryti palankių sąlygų patogenui plisti. Laikytis sėjomainos. Prieš sodinimą braškių daigus pamirkyti fungicido tirpale ir rudenį nupurkšti. Rudeninį purškimą fungicidais kartoti kasmet.
Pagrindiniai fungicidai
9. Lietuvos Respublikoje specifinių apsaugos produktų nuo braškių šaknų šerdies raudonligės registruota nėra. Iš registruotų preparatų ligos profilaktikai tinka vario grupės fungicidai.
Braškių vytulys ir uogų odiškasis puvinys (Phytophthora cactorum)
Požymiai
10. Sukėlėjas Phytophthora cactorum gyvena dirvoje ir yra polifagas – gali pažeisti daugelio sodo augalų šaknis, kamienus, vaisius. Braškėse pasireiškia dvi šio grybo formos: viena gali sukelti braškių vytulį, kita – odiškąjį uogų puvinį. Mūsų klimato sąlygomis šis grybas daugiau išplinta karštą ir drėgną vasarą. Jeigu uogų nokimo metu būna aukšta temperatūra, bet trūksta drėgmės, ant uogų atsiradusios gelsvos, vėliau bronzinės dėmės sustabdo uogų nokimą, bet visos uogos nesupūdo. Jeigu drėgmės ir šilumos pakanka, dėmės didėja, spalva keičiasi iki violetinės ir apima visą uogą. Uogos minkštimas pakeičia spalvą, sustandėja. Grybiena labai neryški, uogų paviršiuje matoma po kelių dienų. Grybas žiemoja oosporomis pažeistose uogose ir dirvoje. Vytulį sukelianti grybo forma yra žymiai pavojingesnė negu odiškasis puvinys, nes braškių kereliai žūsta. Pirmieji požymiai pasirodo ant lapų – tai melsvai žalsvos dėmės ir raudonos dėmės ant lapkočių, jaunesni lapai vysta. Lapų skrotelės audiniai ruduoja ir nyksta, grybas skverbiasi link šaknies ir sukelia šaknies kaklelio paraudimą.
Pagrindinė strategija
11. Sodinamosios medžiagos kokybė – sodinti tik sveikus, išaugintus specialiuose daigynuose, testuotus nuo karantininių ligų ir sertifikuotus braškių daigus, auginti ligai atsparesnes veisles. Svarbus faktorius yra palaikyti optimalią dirvos drėgmę ir aeraciją, t.y nesudaryti palankių sąlygų patogenui plisti. Nesodinti braškių žemose, užmirkstančiose vietose. Laikytis sėjomainos. Prieš sodinimą braškių daigus pamirkyti fungicido tirpale ir rudenį nupurkšti. Rudeninį purškimą fungicidais kartoti kasmet. Efektyvi apsaugos priemonė nuo odiškojo puvinio yra braškyno mulčiavimas ar kitos priemonės, neleidžiančios uogoms liestis su žeme. Purškimas fungicidais braškių žydėjimo metu sumažina odiškojo puvinio išplitimą.
Pagrindiniai fungicidai
12. Lietuvos Respublikoje specifinių apsaugos produktų nuo braškių vytulio registruota nėra, o nuo odiškojo uogų puvinio registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – tolylfluanidas.
Pilkasis puvinys (Botrytis cinerea)
Požymiai
13. Be braškių, pilkasis puvinys pūdo visas kitas uogas (avietes, serbentus, agrastus, žemuoges) daržoves bei dekoratyvinius augalus. Be uogų, pažeidžia žiedus, butonus, lapkočius, vaiskočius, uogų užuomazgas, lapus. Uogas užkrečia žydėjimo metu. Tačiau jeigu meteorologinės sąlygos grybo vystymuisi nepalankios (sausa ir karšta), tai iš apkrėstų žiedų gali užaugti sveikos uogos. Ant grybų užpultų nokstančių uogų atsiranda rudos, suminkštėjusios dėmės, kurios greitai plečiasi, apima visą uogą ir supūdo ją šlapiuoju puviniu. Vėliau uogų paviršių aptraukia puri pilka veja – pelėsis, sudarytas iš grybienos ir konidijų. Vos palietus, konidijos ima dulkėti. Taip apkrečia sveikas uogas. Grybas žiemoja ant mumijomis virtusių pernykščių uogų, taip pat ant kitų pernykščių augalų dalių. Gali peržiemoti ir dirvoje. Uogos puviniu užsikrečia nuo nužydėjusių žiedlapių, taurėlapių. Vėliau pūvančios uogos užkrečia sveikąsias. Pažeistų braškių skaičius tiesiogiai priklauso nuo kritulių kiekio uogų brendimo metu.
Pagrindinė strategija
14. Uogakrūmiams nuo pilkojo puvinio apsaugoti būtina naudoti visas agrotechnines, profilaktines, biologines apsaugos priemones. Sodinti atsparias pilkajam puviniui braškių veisles. Nesodinti braškių žemose, užmirkstančiose vietose. Laikytis sėjomainos. Efektyvi priemonė yra braškyno mulčiavimas. Reikia laiku išravėti piktžoles, nepertręšti azoto trąšomis. Versliniuose braškynuose reikia naudoti pesticidus. Fungicidai nuo pilkojo puvinio naudojami braškėms žydint 3-4 kartus. Reikia kurti naujas atsparias pilkajam puviniui veisles.
Pagrindiniai fungicidai
15. Lietuvos Respublikoje nuo braškių pilkojo puvinio registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: tolylfluanidas ir vinklozolinas.
Verticiliozė (Verticillium spp)
Požymiai
16. Ligą sukelia grybai Verticillium albo-atrum ir V.dahliae. Tai dirvoje gyvenantys grybai, kurie be braškių pažeidžia abrikosus, vyšnias, trešnes, slyvas, avietes, agrastus, bulves, pomidorus, agurkus ir kitus sumedėjusius bei žolinius augalus. Sukelia braškių vytimą. Ligos sukėlėjai sparčiai vystosi pavasarį gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį. Ligos požymiai gausėja palaipsniui iki rugpjūčio - rugsėjo mėnesio. Palankūs šilti ir drėgni orai. Daugiausia augalų suserga žydėjimo – uogų skynimo laikotarpiu. Šiais grybais apsikrėtę kereliai gali žūti per 3-4 savaites („greitoji“ forma). Iš pradžių nuvysta ir sudžiūva kraštiniai lapai, o po to ir visas augalas. Anksti susirgęs krūmelis nespėja subrandinti uogų bei išleisti ūsų. Susirgęs vėliau subrandina smulkias, rūgščias, blogos išvaizdos uogas. Ūsai džiūsta kartu su pagrindiniu krūmu. Dirvose, kur yra pakankamai drėgmės, augalai tą vasarą nežūva („lėtinė“ forma). Tokie krūmai smulkesni, dera menkai, uogos būna deformuotos, daugelio krūmų išoriniai lapai rausvo atspalvio. Perpjovus stiebelį skersai, matyti patamsėję vandens indai. Liga pavojingiausia auginant braškes drėgnose, užmirkusiose, sunkiose dirvose. Plinta per dirvožemį ir su daigais.
Pagrindinė strategija
17. Pagal GAAP – tai tik sveika sodinamoji medžiaga ir atsparių veislių sukūrimas. Laikytis sėjomainos. GAAP rekomenduoja prieš sodinimą braškių daigus pamirkyti fungicido tirpale ar po sodinimo palaistyti.
18. Lietuvos Respublikoje nuo braškių verticiliozės specifinių apsaugos produktų registruotų nėra.
Braškių miltligė (Sphaerotheca macularis)
Požymiai
19. Lietuvoje ši liga žalinga po priedangomis ir šiltnamiuose auginamoms braškėms, sausomis ir karštomis vasaromis gali pasireikšti ir lauke ant jautrių ligai veislių braškių. Puola visas antžemines augalo dalis. Pirmieji požymiai pasirodo gegužės mėnesį. Ant lapkočių ir lapų apatinės pusės pasirodo baltos voratinkliškos apnašos. Žiedpumpuriai ir žiedai taip pat apsitraukia baltomis, lyg miltai apnašomis, o uogas dengiančios primena vašką. Ligoti lapai storėja, jų pakraščiai raukšlėjasi, užsisuka laiveliu į viršų. Vėliau sudžiūsta.
Pagrindinė strategija
20. GAAP rekomenduoja sodinti atsparių miltligei veislių braškes. Drėkinimas sumažina ligos plitimą. Būtini purškimai fungicidais. GAAP rekomenduoja derinti 2-3 purškimus fungicidais žydėjimo metu su apsauga nuo pilkojo puvinio. Jei tikimasi stiprios miltligės infekcijos, rekomenduojamas vienas purškimas prieš žydėjimą ir du purškimai fungicidais nuėmus derlių.
Pagrindiniai fungicidai
21. Lietuvos Respublikoje specifinių apsaugos produktų nuo braškių miltligės registruota nėra. Nuo uogų puvinių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – tolylfluanidas (stabdo miltligės plitimą).
Lapų dėmėtligės
Požymiai
22. Šviesmargė (Mycosphaerella fragariae) paplitusi ant visų veislių braškių ir žemuogių. Plačiausiai paplitusi lapų liga. Pažeidžia lapus, lapkočius, žiedynus, ūsus. Sukėlėjas pradeda plisti braškėms žydint ir intensyviai dauginasi iki vidurvasario. Ant lapų atsiranda apskritos, kampuotos, nešvaraus baltumo, plačiu, raudonai violetiniu apvadu dėmės. Iš pradžių jos smulkios (1-2 mm skersmens), vėliau didėja ir susilieja. Kartais dėmių centras iškrinta. Viršutinėje ir apatinėje lapų pusėje dėmių paviršius būna padengtas vos įžiūrimomis balzganomis apnašomis. Dažniau pažeidžiami jaunesni lapai. Labiau pažeisti lapai nudžiūsta. Ant žiedynų, žiedkočių ir ūsų dėmės ištįsusios, gilesnės, rudos su šviesesniu centru. Stipriai pažeisti žiedynai išlūžta. Labiausiai grybas plinta, kai yra šilta ir aukšta santykinė oro drėgmė. Platina vėjas, lietus, vabzdžiai. Žiemoja grybas pažeistuose lapuose. Daugiau nukenčia ankstyvosios braškių veislės.
23. Rudoji dėmėtligė (Marssonina potentilae) išplitusi visur, kur auginamos braškės. Pirmoje vasaros pusėje liga plinta lėtai, jos beveik nepastebime, o rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais pažeidžia iki 90 % visų lapų. Labiausiai nukenčia senesni lapai, ypač piktžolėtuose trečių metų braškynuose. Grybas pažeidžia lapalakščius, rečiau lapkočius ir ūsus. Ant lapų susidaro nemažos, apvalios, dažnai netaisyklingos, neryškiai nuo sveiko audinio atsiribojusios dėmės su juodais kauburėliais, rudos, rausvai violetinės arba juodai rudos spalvos. Ligą platina vėjas ir vabzdžiai. Optimalios sąlygos – neaukšta temperatūra ir dažni lietūs. Sergančių braškių lapai nudžiūsta prieš laiką, susidaro mažiau žiedinių pumpurų, sumažėja ir kitų metų derlius. Peržiemoja grybiena ir konidijos ant nudžiūvusių ir žalių lapų. Atsparių veislių nėra. Mažiau serga ankstyvųjų veislių braškės.
24. Panašūs požymiai į rudosios dėmėtligės yra braškių cilindrosporiozės, kurią sukelia grybas Cylindrosporium fragariae. Ši liga daugiau plinta mažuose, apleistuose ploteliuose, kur nenaudojamos jokios apsaugos priemonės.
25. Vasaros antroje pusėje, ypač jeigu ji lietinga ir vėsi, gali išplisti braškių filostiktozė. Sukėlėjas grybas Phyllosticta grandimaculans. Žiemoja dirvoje, sirgusių augalų liekanose. Todėl dažniau paplinta prie sodybų, mažuose braškynuose. Versliniuose, fungicidais purškiamuose plotuose – retai aptinkamos.
26. Grybas Dendrophoma obscurans irgi sukelia dėmes, panašias į rudmargę, tik jos būna stambesnės, lapalakštis tose vietose sutrūkinėja.
Pagrindinė strategija
27. Pagal GAAP principus, esminė priemonė braškių lapų dėmėtligių prevencijai yra sodinti atsparių veislių sveikus, lapų ligomis neužkrėstus daigus. Būtini purškimai fungicidais. Nuo uogų pilkojo puvinio purškiant braškyną fungicidais, sumažinamas lapų dėmėtligių išplitimas. Jei reikalingi papildomi purškimai, tai GAAP rekomenduoja vieną purškimą prieš žydėjimą ir 1-2 purškimus fungicidais nuėmus derlių.
Pagrindiniai fungicidai
28. Lietuvos Respublikoje nuo lapų dėmėtligės registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: tolylfluanidas ir vario sulfatas.
Dirvos grybai
Požymiai
29. Braškių vytulį, šaknų ir šaknies kaklelio puvinį gali sukelti Rhizoctonia solani, Rh. fragariae, Cylindrocarpon radicicola, Fusarium spp., Pythium spp. grybai. Ligų požymiai panašūs.
30. Fuzariozės pažeisti braškių kereliai vysta, vėliau žūsta. Išrovus pradėjusį vysti krūmelį, matyti trumpas kuokštas tamsių, apirusių, lengvai trūkinėjančių šaknų. Perpjovus pagrindinę šaknį skersai, matyti ryškesni parudavę vandens indai, o pati šaknis suminkštėjusi. Vėliau ji supūva šlapiuoju puviniu. Krūmeliui vystant lapai parausta, priglunda prie žemės, augalas greitai žūva. Rizoktoniozės požymiai panašūs į fuzariozės, tačiau išrovus pradėjusį vysti krūmelį, matyti nedaug likusių pajuodavusių šaknelių. Tokią šaknį perpjovus skersai, matyti parudavę, kartais pajuodę audiniai. Vėliau šaknis supūva sausuoju puviniu.
31. Dirvos grybų sukeliamos ligos daugiau paplitusios auginant braškes derlingose, sunkesnėse dirvose. Minėti ligų sukėlėjai pažeidžia daugelį daržovių, bulvių.
Pagrindinė strategija
32. Braškių į tą pačią vietą nesodinti 4-5 metus, sodinti tik visiškai sveikus daigus. Parinkti atsparesnes vytuliui braškių veisles. Pastebėjus sergančius augalus, juos išrauti ir sunaikinti. Purškiant braškes fungicidais, sumažėja ir šių ligų daroma žala. Dirvos fumigacija yra nesuderinama su GAAP.
33. Lietuvos Respublikoje nuo braškių šaknų puvinių specifinių apsaugos produktų registruotų nėra.
Virusai
Požymiai
34. Labiausiai paplitę braškių virusai: žemuogių margligė (Strawberry mottle virus), žemuogių garbanės rabdovirusas (Strawberry crinkle rhabdovirus), žemuogių silpnojo pakraščių pageltimo virusas (Strawberry mild yellow edge luteovirus), žemuogių latentinės žiediškosios dėmėtligės nepovirusas (Strawberry latent ringspot nepovirus), žemuogių vainiklapių pažaliavimo fitoplazma (Strawberry green petal phytoplasma).
Pagrindinė strategija
35. Pagrindinė prevencinė priemonė yra sodinamosios medžiagos kokybės kontrolė. Reikia sodinti tik sveikus, išaugintus specialiuose daigynuose, testuotus nuo karantininių ligų ir sertifikuotus braškių daigus. Augalus sodinti į dirvą, neužterštą virusus platinančiais nematodais ir kitais virusų vektoriais. Naikinti amarus – ligos pernešėjus. Nuolat ravėti piktžoles bei šalinti ūsus. Sunaikinti pirmuosius susirgusius augalus.
Dirvos kenkėjai
Požymiai
36. Pažeidžia braškių šaknis įvairūs dirvos kenkėjai: grambuolių (Melolonthidae), spragšių (Elateridae) lervos ir dirvinukų (Agrotis spp.) vikšrai. Dažniausiai kenkia grambuolių, kiek mažiau spragšių lervos ir dirvinukų vikšrai. Grambuolių ir spragšių vienos kartos lervos gyvena, auga ir vystosi dirvoje 4-5 metus. Braškėms šie kenkėjai gali kenkti įvairiais augimo tarpsniais. Lervos apgriaužia ar visiškai nugraužia požemines braškių dalis, dėl to augalai pradeda vysti, o vėliau visiškai nudžiūna.
Pagrindinė strategija
37. Dirvoje grambuolių ir spragšių lervų paprastai daug prisiveisia nedirbamose žemėse, keletą metų laikomose daugiametėse žolėse ar dirvonuose. Todėl reikia vengti sodinti braškes tokiose vietose, kur prieš tai būta dirvonų, pievų ar ganyklų. Prieš braškių sodinimą bet kuriose dirvose reikia patikrinti šių dirvų užsikrėtimo grambuolių, spragšių lervomis laipsnį. Šis rodiklis lemia, kokias būtina naudoti apsaugos priemones ir ar iš viso tame plote galima auginti braškes. Grambuolių, spragšių lervų kiekį dirvoje mažina intensyvus žemės dirbimas, dažnas tarpueilių purenimas. Jei braškės sodinamos dirvoje, kur buvo rasta dirvos kenkėjų lervų, tai prieš sodinimą rekomenduotina naudoti insekticidus. Lietuvoje registruotų prieš grambuolių ir spragšių lervas insekticidų nėra. ES plačiausiai yra naudojami piretroidų grupės insekticidai. Insekticidai gali būti naudojami įterpiant į dirvą (išbarstant granules, liejant skiedinį) arba išpurškiant skiedinį. Naikinant insekticidais dirvoje kenkėjų lervas, yra labai svarbu, kad būtų sunaudojamas didelis vandens kiekis. Paprastai geriausiai naudoti insekticidus prieš braškių sodinimą. Tokiu atveju insekticidai įterpiami į dirvą: išbarstomos granulės arba išpurškiamas skiedinys ant dirvos paviršiaus ir tuojau pat įterpiama 10-15 cm gylyje. Jei insekticidai naudojami kai jau braškės pasodintos, tai jie įterpiami į dirvą lietinant arba išpurškiant tirpalą. Lietinant reikia lieti tirpalą į dirvą šalia augalų. Jei tirpalas yra purškiamas, yra labai svarbu, kad insekticidai būtų naudojami, kai lervos yra pirmo ūgio. Jei lervos yra suaugusios, panaudotų insekticidų efektyvumas yra nepakankamas.
38. Lietuvos Respublikoje braškių apsaugai nuo dirvoje gyvenančių kenkėjų tinkamų insekticidų registruotų nėra.
Nematodai
Požymiai
39. Žemuoginis nematodas (Aphelenchoides fragariae) parazituoja antžemines augalų dalis. Nematodai gyvena augalų audiniuose ir maitinasi jų sultimis. Nustoja augti apniktų braškių lapkočiai, ant lapų atsiranda rusvų dėmių, žiedkočiai lieka trumpi, smarkiai sustorėję, deformuoti. Smarkiai apniktų braškių derlius būna labai mažas, o uogos smulkios.
40. Braškių šaknis parazituojantys nematodai. EPPO regiono šalyse žalingiausi šios grupės nematodai yra Longidorus elongatus, Xiphinema diversicaudatum ir Prathylenchus penetrants. Šios grupės nematodai tiesiogiai parazituoja braškes, pažeisdami šaknis, ir netiesiogiai – platina virusus. Ant pažeistų braškių šaknų atsiranda gumbelių. Šie nematodai gyvena dirvoje ir kuo gausiau jų yra, tuo daugiau pažeidžiamos braškių šaknys ir būna mažesnis derlius.
Pagrindinė strategija
41. Pagrindinės apsaugos priemonės nuo žemuoginių nematodų yra sodinti tik sveikus braškių daigus, braškyne šalinti ir sunaikinti nematodų apniktus augalus, taikyti sėjomainą.
42. Sėjomaina yra pagrindinė priemonė GAAP nuo braškių šaknis parazituojančių nematodų. GAAP nerekomenduoja sistemingo nematocidų nuo šaknų nematodų naudojimo. Nematocidai gali būti naudojami tik išskirtiniais atvejais.
43. Lietuvos Respublikoje ir EPPO regiono šalyse apsaugai nuo žemuoginių nematodų nematocidai nerekomenduojami.
Paprastosios voratinklinės erkės (Tetranychus urticae)
Požymiai
44. Kenkėjai pažeidžia braškes ir kitus augalus. Polifagai. Erkės veisiasi ir minta apatinėje braškių lapų pusėje. Pažeistų lapų viršutinėje pusėje atsiranda smulkių gelsvų dėmelių. Jos susilieja, lapai gelsta ir džiūsta. Apnikti augalai skursta, augalai mažai dera, vėliau žūsta. Apatinėje lapų pusėje galima įžiūrėti plonus voratinklius, tarp kurių ropoja paprasta akimi sunkiai įžiūrimos erkės. Labai pažeistų augalų derlius būna mažas ir blogos kokybės. Erkės išplinta, kai joms yra palankios žiemojimo sąlygos, kai vidutinė oro temperatūra kenkėjų žiemojimo metu yra didesnė už daugiametę vidutinę. Labai palankios sąlygos erkėms plisti, kai vegetacijos metu vidutinė oro temperatūra būna aukštesnė už daugiametę vidutinę (+28-30°C) ir būna mažai drėgmės (23-55%). Todėl erkės labiau plinta braškėse, kurios auginamos po priedangomis ar šiltnamiuose.
Pagrindinė strategija
45. Prieš žydėjimą ir po derliaus nuėmimo patikrinama, ar braškės nėra apniktos erkių. Grobuoniškos erkės (Phytoseiidae) labai efektyviai mažina paprastųjų voratinklinių erkių gausumą. Todėl naudojant akaricidus nuo paprastųjų voratinklinių erkių, reikia naudoti tuos akaricidus, kurie mažai toksiški grobuoniškoms erkėms. Akaricidai nuo paprastųjų voratinklinių erkių naudojami, kai jos labai išplinta (jei randama vidutiniškai 3-5 erkės ant lapo). Akaricidai gali būti naudojami prieš braškių žydėjimą ir nuėmus derlių.
46. Voratinklinėms paprastosioms erkėms atspariausios yra: „Bogota“, „Pandora“, „Nida“, „Saulenė“, „Dukat“, mažiausiai atsparios – „Gigana“, „Pegasus“, „Induka“ veislių braškės.
Pagrindiniai akaricidai
47. Lietuvos Respublikoje braškėms nuo paprastųjų voratinklinių erkių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – lambdacihalotrinas (dauginimui skirtoms braškėms).
Žemuoginės erkės (Phytonemus pallidus)
Požymiai
48. Kenkėjai polifagai, tačiau lauke kenkia tik braškėms. Baltai žalsvos, ovalios, 0,2-0,25 mm ilgio suaugusios erkės bei jų lervos minta jaunų braškių lapų ar kitų augalo dalių sultimis. Dažniausiai žemuoginės erkės kenkia ir jos randamos skrotelių augimo kūgelio ar jaunų lapelių zonoje, stiebų apatinėje dalyje. Pažeisti kerelių lapai ar visas kerelis pagelsta, raukšlėjasi, skursta ar visai nudžiūsta. Tokie pažeisti kereliai tampa neatsparūs šalčiams žiemos metu, blogiau dera, uogos būna prastos kokybės. Erkės išplinta, kai yra jiems palankios žiemojimo sąlygos. Labai palankios sąlygos erkėms plisti, kai vegetacijos metu yra sausa ir karšta. Todėl erkės labiau plinta braškėse, kurios auginamos po priedangomis ar šiltnamiuose.
Pagrindinė strategija
49. Labai svarbu yra sodinti tik sveikus, neužsikrėtusius žemuoginėmis erkėmis braškių daigus ir nesodinti braškių po braškių. Po derliaus nuėmimo ir pavasarį prieš žydėjimą (jei praėjusiais metais buvo pastebėta, kad braškės buvo apniktos) patikrinama, ar braškės nėra apniktos žemuoginių erkių. Grobuoniškos erkės (Phytoseiidae) labai efektyviai mažina žemuoginių erkių gausumą. Todėl naudojant akaricidus nuo žemuoginių erkių, reikia naudoti tuos, kurie mažai toksiški grobuoniškoms erkėms. Akaricidai gali būti naudojami prieš braškių žydėjimą ir nuėmus derlių.
50. Žemuoginei erkei atspariausios yra: „Tenira“, „Gigana“, „Bogota“, „Kent“, „Nida“, „Induka“ ir mažiausiai atsparios: „Oka“, „Venta“, „Korona“ braškių veislės.
Pagrindiniai akaricidai
51. Lietuvos Respublikoje braškėms nuo žemuoginių erkių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra veiklioji medžiaga – lambdacihalotrinas (dauginimui skirtoms braškėms).
Tripsai (Thrips spp)
Požymiai
52. Lietuvoje tripsų rūšys, kenkiančios braškėms, nėra identifikuotos. Dažniausiai kenkia šių rūšių tripsai: Frankliniella occidentalis, Thrips fuscipennis, Thrips tabaci. Tripsai čiulpia įvairių augalo dalių sultis. Pažeidžia braškių žiedus, jaunus lapus ir vaisius. Pažeistos dalys pabąla, vėliau paruduoja, sutrinka pažeistų augalų augimas, sumažėja derlius. Ant uogų pažeidimo vietose audinys paruduoja ir sukamštėja. Tripsai labai išplinta, kai yra sausi ir šilti orai. Pastebėta, kad atspariausios braškių veislės tripsams yra: „Tago“, „Pandora“, „Pegasus“, „Oka“, „Bogota“, „Senga Sengana“. Daugiausiai tripsų randama ant „Venta“, „Dukat“, „Kent“, „Saulenė“, „Kama“ braškių veislių.
Pagrindinė strategija
53. Tripsų plitimo pradžiai nustatyti naudojamos geltonos arba mėlynos spalvos, padengtos entomologiniais klijais gaudyklės arba vizualiai tikrinami augalai. Apsaugos priemonės naudojamos, kai pastebimi tripsai gaudyklėse arba ant augalų. Dauguma insekticidų yra nepakankamai efektyvūs nuo tripsų, todėl jei insekticidai yra mažiau efektyvūs, reikėtų purkšti 2-3 kartus kas 7 dienos. Jei naudojami didesnio toksiškumo insekticidai, tada juos galima naudoti ne daugiau kaip vieną kartą.
54. Lietuvos Respublikoje nuo tripsų braškėse registruotų insekticidų nėra.
Avietiniai žiedgraužiai (Anthonomus rubi)
Požymiai
55. Vabalai braškių lapuose bei žiedlapiuose išgraužia mažas skylutes, o jų patelės pagraužia žiedpumpurių žiedkočius. Pažeistas žiedpumpuris iš karto nukrinta arba parudavęs kybo kurį laiką ant žiedkočio. Šie kenkėjai paplitę visur, kur auginamos braškės. Jie taip pat kenkia avietėms.
Pagrindinė strategija
56. Purškiama insekticidais, kai pastebimi šių kenkėjų vabalai arba kai pastebimi pirmieji pažeidimo požymiai. Paprastai pakanka vieno purškimo. Labai svarbu nesuankstinti purškimo. Purkšti reikia prieš pat žydėjimą, nes tuo metu vabalų būna daugiausiai.
Pagrindiniai insekticidai
57. Lietuvos Respublikoje braškių apsaugai nuo avietinių žiedgraužių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: alfa-cipermetrinas ir lambdacihalotrinas (tik dauginimo plotuose).
Amarai
Požymiai
58. Dažniausiai Lietuvoje braškėms kenkia rožiniai didieji amarai (Macrosiphum rosae L.), tačiau jie masiškai nėra išplitę. Amarai gali pažeisti braškes tiesiogiai ir netiesiogiai platindami virusus.
Pagrindinė strategija
59. Amarai retai kada gausiai išplinta braškynuose, todėl pagal GAAP, nuo jų insekticidais purškiama tik tuo atveju, kai jų gausumas didesnis už žalingumo ribą. Purškiama prieš žydėjimą.
Pagrindiniai insekticidai
60. Lietuvos Respublikoje braškių apsaugai nuo amarų registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: alfa-cipermetrinas ir lambdacihalotrinas (tik dauginimo plotuose).
Lapsukiai
Požymiai
61. Lapsukių vikšrai pažeidžia (apgraužia) žiedinius pumpurus, lapus, o vėliau ir žiedus. Lapsukiai dažnai kenkia braškėms, tačiau jų žalingumas retai kada viršija ribą, todėl insekticidais purškiama, jei jie labai išplinta.
Pagrindinė strategija
62. Išplitus lapsukiams, purškiama insekticidais prieš žydėjimą.
Pagrindiniai insekticidai
63. Lietuvos Respublikoje braškių apsaugai nuo šių kenkėjų registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: alfa-cipermetrinas ir lambdacihalotrinas (tik dauginimo plotuose).
Piktžolės
Požymiai
64. Piktžoles braškynuose GAAP rekomenduoja naikinti mechaniškai, mulčiuojant (šiaudais, medžio drožlėmis, plėvele) ir naudojant herbicidus.
65. Braškėse labiausiai plinta:
65.1. Vienametės vienaskiltės: vienametės miglės (Poa anua), dirvinės smilguolės (Apera spicaventi), paprastosios rietmenės (Echinochloa crusgalli), šerytės (Setaria spp.) ir kt.;
65.2. Daugiametės vienaskiltės: paprastieji varpučiai (Agropyron repens), kiek mažiau baltosios smilgos (Agrostis stolonifera);
65.3. Vienametės dviskiltės: bekvapės ramunės (Matricaria inodora), baltosios balandos (Chenopodium album), dirvinės aklės (Galeopsis tetrahit), trikertės žvaginės (Capsella bursa pastoris), rūgčiai (Polygonum spp.), kibieji lipikai (Galium aparine), dirvinės čiužutės (Thlapsi arvensis), dirvinės veronikos (Veronica arvensis), notrelės (Lamium spp.) ir kt.;
65.4. Daugiametės dviskiltės piktžolės: paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale), dirvinės ūsnys (Cirsium arvense), dirviniai vijokliai (Convolvulus arvensis), rūgštynės (Rumex spp.), dirviniai asiūkliai (Equisetum arvense), paprastieji kiečiai (Artemisia vulgaris), dirvinės pienės (Sonchus arvensis), šliaužiantieji vėdrynai (Ranunculus spp.), šalpusniai (Tusilaga spp.) ir kt.
Pagrindinė strategija
66. Ruošiant dirvą prieš braškių sodinimą, visų pirma reikia glifosatu išnaikinti piktžoles.
67. Pasodinus braškes ir derančiame braškyne piktžolės gali būti naikinamos dirviniais herbicidais. Dirviniai herbicidai purškiami ant dirvos prieš piktžolių sudygimą, bet ne vėliau kai piktžolės yra skilčialapių tarpsnio. Dirva turi būti pakankamai drėgna. EPPO regiono šalyse pirmais sodinimo metais nerekomenduojama naudoti simazino. Herbicidai, naikinantys sudygusias piktžoles, naudojami pavasarį iki braškių žydėjimo ir nuėmus derlių. Kai kurių herbicidų norma išpurškiama per kelis kartus. Fenmedifamas + desmedifamas + etofumezatas derančiose braškėse išpurškiamas per 3 kartus po 1,5 l/ha, kai piktžolės yra skilčialapių tarpsnio arba per 2 kartus po 2,0 l/ha, kai piktžolės jau turi 2-4 lapelius, jaunose braškėse išpurškiamas per 2 kartus po 1,5 l/ha, pirmą kartą praėjus vienai savaitei po daigų sodinimo ir antrą kartą sudygus naujoms piktžolėms. Ciklosidimu jaunos ir derančios braškės purškiamos 2 kartus po 2,0 l/ha, kai piktžolės turi 3-5 lapelius (10-15 cm aukščio), antrą kartą po derliaus. Klopiralidas naudojamas tik po derliaus.
Pagrindiniai herbicidai
68. Lietuvos Respublikoje braškių apsaugai nuo piktžolių registruoti produktai, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos: nuo vienamečių vienaskilčių: ciklosidimas, fenmedifamas + desmedifamas + etofumezatas; nuo daugiamečių vienaskilčių – ciklosidimas; nuo vienamečių dviskilčių: fenmedifamas + desmedifamas + etofumezatas, metamitronas, klopiralidas; nuo daugiamečių dviskilčių piktžolių – klopiralidas.
Suderinta su EPPO
standartu PP 2/9(1)