ŠAKNINIAI SALIERAI
Dirva. Salierams auginti tinka gerai sukultūrinti, derlingi, purūs lengvo ir vidutinio sunkumo priemoliai. Sveikesni ir tinkamesni ilgam laikymui užauga sunkesnėse dirvose išauginti salierai. Labai svarbu, kad dirva nebūtų rūgšti – pH: 6,0-7,2 (neutrali arba mažo šarmingumo) ir joje vasarą netrūktų vandens.
Sėjomaina. Auginant salierus, daugiausia problemų kelia nematodai ir grybinės ligos. Netinkami priešsėliai – salierai, petražolės ir svogūnai. Po šių augalų auginimo būna padidėjusi stiebinių nematodų populiacija. Nematodų sukeliamos problemos aprašytos petražolių skiltyje. Po skėtinių šeimos augalų (morkų, petražolių, salierų, pastarnokų) auginami salierai žymiai silpniau auga, o šaknys aprūdija dažniausiai dėl antrinio užkrėtimo grybinėmis ligomis po nematodinių pažeidimų. Dėl šių priežasčių reikėtų vengti anksčiau nei po 3 metų sodinti salierus tuose laukuose, kuriose buvo auginami šie augalai. Burokėlių, bulvių ir kopūstinių daržovių pasėliuose plinta runkeliniai nematodai, kurie salierams nekenksmingi. Salierus auginti po šių augalų galima, tačiau reikia pagerinti dirvos struktūrą. Geriausi priešsėliai salierams – agurkai, pomidorai, pupelės, žirniai ar porai.
Sėja ir daigų auginimas. Salierai sėjami vasario pabaigoje – kovo pradžioje daigyklose, pripildytose durpių substrato, skirto daigų auginimui. Sėklos nestipriai įspaudžiamos į substratą, atsargiai paliejama ir pridengiama permatoma plėvele. Salierų sėklų negalima užberti, kadangi jų dygimui reikia šviesos. Sėkloms sudygus, reikia atsargiai nuimti plėvelę ir, jeigu reikia, laistyti dygstančius augalus, kad pagrindas neišdžiūtų. Tam geriausiai naudoti drėkintuvus, kuriais galima vandenį purkšti. Laistymui naudoti tik 20-25°C temperatūros vandenį. Laistymas šaltu vandeniu sumažina augalų atsparumą puviniams. Pasėjus per anksti, o po to mažinant temperatūrą, kad augalai lėčiau augtų, galima jiems labai pakenkti, sukelti pavėluotą augimą ir žyduolių formavimąsi! Pasėjus reikia palaikyti 20-25°C temperatūrą, o sudygus saulėtomis dienomis dieną – 22°C, naktį 20°C, apsiniaukusiu oru ir dieną, ir naktį apie 18-20°C temperatūrą. Negalima, kad temperatūra nukristų, nes tai lemia salierų augimą su pertraukomis.
Daigų sodinimas. Tinkami sodinimui daigai užauga per 60-80 dienų ir turi turėti 4-5 tikruosius lapus. Salierai į dirvą sodinami gegužės pabaigoje. Sunkiose dirvose netikslinga salierų sodinti anksčiau, kadangi dirva yra per šalta ir augalai sunkiai auga. Visada geriau sodinti jaunus, augančius daigus, nei senus peraugusius. Daigai sodinami eilėmis su 40-50 cm tarpueiliais, o atstumas tarp augalų turi būti 15-20 cm lapiniams ir lapkotiniams salierams, bei 25-40 cm šakniniams, priklausomai nuo veislės.
Temperatūros režimas. Salierai yra pakantūs šalčiui, daigai ištveria šalnas iki -5°С, suaugę augalai – iki -9°С. Ilgai trunkanti vėsa (iki +10°С) gali sukelti žyduolių formavimąsi. Optimali temperatūra augalų augimui ir vystymuisi yra +18-22°С. Laistymas. Salierus reikia gausiai ir sistemingai laistyti. Vandens norma apie 5 l/m2.
Tręšimas. Geram salierų derliui išauginti reikia daug azoto (N) – 17–22 g/m2 . Šis kiekis atiduodamas per tris kartus: prieš daigų sodinimą, vešliai augant lapams ir šakniavaisių formavimosi pradžioje. Pagal kalendorių tai dažniausiai būna gegužės, birželio ir liepos mėnesiai. Fosforo (P2 O5) salierams reikia 4-6 g/m2, o kalio (K2O) – net 20-28 g/m2 . Šie maisto elementai į dirvą įterpiami prieš daigų sodinimą. Iš kalio trąšų salierams geriau tinkamas yra kalio chloridas. Taip pat salierai reiklūs kalciui (Ca), magniui (Mg) ir mikroelementams, ypač borui, todėl tręšimui patartina naudoti mikroelementus turinčias kompleksines trąšas. Gerai salierai dera po mėšlu tręštų priešsėlių, o taip pat iš rudens patręšti perpuvusiu mėšlu. Vasarą sausrų metu salierus patartina patręšti boro ir kalcio turinčiomis lapų trąšomis.
LAPKOTINIAI SALIERAI
Lietuvoje lapkotiniai salierai nėra populiarūs, nors daugumoje pasaulio šalių žinomas vien tik šis salierų tipas. Valgomoji dalis yra stori mėsingi lapkočiai. Jie švelnaus skonio, gali būti vartojami sriuboms, salotoms gaminti ar valgomi žali su alyvuogių aliejumi ir druska. Šios rūšies salierai labai paplitę Europos vakariniuose ir pietiniuose regionuose.
Dirva. Lapkotiniams salierams auginti tinka daugiau humuso turinčios priesmėlio ir lengvo priemolio dirvos. Netinka sunkios molėtos ar smėlingos dirvos, galima auginti ir durpinėse dirvose. Geriausias dirvos pH: 6,0-7,0, tačiau lapkotiniai salierai nepakenčia šviežio kalkinimo. Toje pačioje vietoje lapkotiniai salierai auginami ne dažniau kaip kas 4-5 metus, geriau ne po šakniavaisinių bei svogūninių daržovių.
Daigų auginimas. Pirmieji sėjos terminai yra kovo pabaiga – balandžio pradžia, paskutinieji – birželio pirmosios dienos. Taip sėjant, lapkotinių salierų galima turėti nuo liepos antros pusės iki vėlyvo rudens. Daigų auginimas trunka 6–7 savaites. Tolygų ir greitą dygimą užtikrina apie 25°C temperatūra, o salierams sudygus, geriausia palaikyti 16-18°C temperatūrą, tačiau ne žemesnę nei 14°C. Dirvos ir oro drėgnumas turėtų būti 80-85%. Keletą dienų prieš sodinimą daigai grūdinami. Į lauką sodinama, kai daigai turi 5 lapus, o temperatūra aukštesnė nei 12-14°C. Sodinama 25-30 x 25-30 cm atstumais.
Tręšimas. Lapkotinių salierų vegetacijos laikotarpis kur kas trumpesnis nei šakniavaisinių, tačiau ir jiems reikia daug maisto medžiagų. Šias daržoves geriausia auginti pirmaisiais metais po mėšlu tręštų priešsėlių. Lapkotiniams salierams reikia daug azoto (N) – 15-18 g/m2 . Fosforo (P2 O5 ) ir kalio (K2 O) jiems reikia trečdaliu mažiau nei šakniavaisiniams salierams. Lapkotiniai salierai taip pat labai reiklūs magniui ir mikroelementams, kurių trūkumas sukelia įvairių fiziologinių pokyčių (vidurinių lapkočių nykimą – kalcio trūkumas, chlorozę – magnio, lapkočių įtrūkimus – boro, lapų susiraukšlėjimą ir nekrozines dėmes – molibdeno, šaknų augimo sulėtėjimą – vario trūkumas).
Priežiūros darbai. Kova su ligomis ir kenkėjais. Priežiūros darbai yra susiję su apsauga nuo piktžolių pradiniuose augimo tarpsniuose bei prevencijos priemonėmis nuo ligų, tuo siekiama išvengti salierų septoriozės iki derliaus nuėmimo. Jeigu liepos mėnesį salierų lapija silpna, o lapai šviesūs ir pažeisti septoriozės, patartina augalus patręšti kalcio salietra po 10 g/m2.
Derliaus nuėmimas. Salierų derlių, priklausomai nuo sodinimo laiko, galima imti nuo liepos mėnesio iki vėlyvo rudens, tačiau reikia neleisti pašalti. Lapkotiniai salierai ilgai nesilaiko. Norint išlaikyti ilgiau, juos reikia laikyti šaldytuve – taip galima išlaikyti 5-7 savaites.