Įvadas
1. Geros augalų apsaugos praktikos taisyklės (toliau – GAAP) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo (Žin.,1995, Nr.90-2013; 2003, Nr.102-4583) 30 straipsnio 2 dalimi bei Europos ir Viduržemio jūros šalių Augalų apsaugos organizacijos (toliau – EPPO) standartu.
2. GAAP taisyklės reglamentuoja pagrindinių lauko, daržo ir sodo augalų apsaugą nuo kenksmingų organizmų, naudojant minimalius augalų apsaugos produktų kiekius.
3. GAAP taisyklės skirtos augalų apsaugos produktų naudotojams, konsultantams ir augalų apsaugos specialistams.
4. Nuo 1980-ųjų metų vidurio EPPO Augalų apsaugos produktų Darbo grupė pradėjo ruošti GAAP produktų naudojimui koncepciją, pritaikytą EPPO regiono sąlygoms. Tai rekomendacijos apie optimalią praktiką, apsaugant skirtingus augalus nuo visų kenksmingų organizmų.
5. Darbo grupė pradėjo nuo Geros žemdirbystės praktikos (toliau – GŽP) koncepcijos augalų apsaugos srityje, apibūdintos EPPO Pesticidų likučių komiteto kodekse. Pagal jį šalys rekomenduoja saugų augalų apsaugos produktų (toliau – produktai) savo sąlygomis naudojimą, reikalingą efektyviai ir patikimai kenksmingų organizmų kontrolei bet kuriame gamybos, saugojimo, transportavimo, prekybos, maisto ar pašarų ruošimo etape. Produktai naudojami pagal šalyje registruotų purškimų skaičių ir produktų normas. Šiame kontekste atsižvelgiama į dirbančiųjų ir augalinę produkciją vartojančių žmonių sveikatą bei aplinkosaugos reikalavimus, naudojant minimalius produktų kiekius kenksmingų organizmų efektyviai kontrolei, juos naudojant taip, kad liktų kaip galima mažesni produktų likučiai augalinėje produkcijoje.
6. EPPO darbo grupė nusprendė, kad Europos GŽP kodeksas ne visada atitinka augalų apsaugos poreikius. Jo trūkumai:
6.1. Paruoštas produktų registravimo sąlygomis ir stokoja praktinės patirties;
6.2. Pritaikytas individualiems produktams ir neapibrėžia kompleksiško produktų naudojimo augalų apsaugos programose;
6.3. Nėra kriterijų, apibūdinančių, ar pateikta praktika yra gera kitokiomis nei registracijos sąlygomis;
6.4. Remiasi likučiais kaip galutine išvada;
7. Darbo grupė siūlo:
7.1. Rekomenduoti optimalią praktiką;
7.2. Rekomenduoti individualų produktą ne atskirai, o visoje augalo apsaugos programoje;
7.3. Ruošti rekomendacijas, kurios galėtų tarnauti kaip praktiški standartai;
7.4. Galutiniais vertinimo kriterijais laikyti efektyvumą ir gamtosaugą, kartu taikant GŽP ir tuo užtikrinant vartotojų saugumą.
8. Lietuvoje GŽP reikalavimai augalų apsaugos srityje detaliai išdėstyti leidinyje „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, išleistame 2000-aisiais metais Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų. Šis leidinys buvo paruoštas kaip GŽP kodeksas Lietuvai. Jį ruošiant dalyvavo visų šalies žemdirbiškų mokslo įstaigų specialistai, aprobavo gamybinių organizacijų atstovai, konsultavo Danijos specialistai.
GAAP koncepcija
9. EPPO GAAP koncepcija buvo priimta 1987 m. Harpendene (Didžioji Britanija) įvykusioje konferencijoje. Koncepcijoje numatoma:
9.1. „Kiekvienam augalui paruošti rekomendacijų rinkinį apie GAAP, kuris apimtų galimus naudoti registruotus produktus, pagrindinių kenksmingų organizmų sąrašą ir augalo auginimo sąlygas. Rekomendacijos turėtų apimti nurodymus, kaip pasirinkti veikliąsias medžiagas ir produktų formas, naudojimo normas, naudojimo skaičių ir terminus, naudojimo metodus ir pačius produktus. Renkantis produktus ir darant sprendimus, svarbiausia yra pasirinkti efektyvią apsaugą nuo visų kenksmingų organizmų, naudojant minimalų produktų kiekį. Tam gali turėti įtakos augalų auginimo sąlygos, kenksmingų organizmų spektras, galimybės panaudoti biologinius ir kitus alternatyvius produktus, jų kainos ir galimybės juos naudoti mišiniuose bei pašalinis poveikis. GAAP rekomendacijos gali būti suvestos į augalų apsaugos produktų naudojimo planą-grafiką, kuriame produktų naudojimo laikas gali būti iš dalies nurodomas kalendoriniais terminais, iš dalies pagal augalo vystymosi tarpsnius, taip pat pagal prognozių tarnybos signalus bei vizualinį pasėlių stebėjimą ir vietinį patyrimą“.
10. 1991 m. liepos 15 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyva 91/414 EEB dėl augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką reikalauja, kad GAAP, kur įmanoma, turi būti derinama ir su integruotos augalų apsaugos (toliau – IAA) principais, nepaisant to, kad GAAP ir IAA koncepcijos yra skirtingos. IAA siūlo naudoti įvairių augalų apsaugos metodų kompleksą, tikslingiau dirbti ir idealizuoja visišką produktų pakeitimą kitais metodais. EPPO siūloma GAAP rekomenduoja, kada ir kur naudoti produktus, užtikrinti jų naudojimo efektyvumą ir saugumą. Tačiau, jeigu kuri šalis orientuojasi į IAA naudojimo plėtrą, GAAP turi padėti tai įgyvendinti.
11. EPPO GAAP nuostatos adresuojamos Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybių narių) vyriausybėms ir skiriamos naudoti kaip pagalba ruošiant nacionalines konsultavimo rekomendacijas bei priimant produktų registravimo sprendimus.
Pagrindiniai principai
12. Toliau pateikiami pagrindiniai GAAP principai turi tarnauti kaip pagrindiniai reikalavimai ruošiant atskirų augalų apsaugos nuo kenksmingų organizmų geros praktikos gaires. Jų nebūtina kartoti visuose standartuose, bet jie turi būti svarbūs visiems augalams.
Agrotechninės augalų apsaugos priemonės
13. Lietuvos sąlygomis svarbiomis agrotechninėmis priemonėmis, mažinančiomis augalų ligų, kenkėjų ir piktžolių daromą žalą ir mažinančiomis produktų poreikį, laikytina:
13.1. Produktų sąnaudas ploto vienetui, išlaidas augalų apsaugai bei aplinkos taršą reikėtų mažinti parenkant atsparesnes ligoms ir kenkėjams bei labiau stelbiančias piktžoles augalų veisles; Augalų veisles reikia rinktis ne pačias derlingiausias, bet atsparesnes kenksmingiems organizmams;
13.2. Valstybinis augalų veislių tyrimo centras kiekvienais metais išleidžia Tinkamiausių auginti Lietuvoje augalų veislių sąrašą, kuriame nurodomas veislių atsparumas kenksmingiems organizmams;
13.3. Augalų atsparumą kenksmingiems organizmams reikėtų didinti sudarant geras augimo sąlygas, ypač augalų dygimo ir daigų tarpsniais, kuomet augalai būna jautriausi ligų ir kenkėjų pažeidimams bei piktžolių konkurencijai;
13.4. Geras dirvos paruošimas sėjai, optimalūs sėjos terminai, tinkamas sėklos įterpimo gylis, sėklos norma, gera sėklos kokybė sudaro sąlygas augalams sparčiai dygti ir augti, sutrumpina jų buvimo laiką kenksmingų organizmų intensyvaus puolimo tarpsnyje. Naujausių tyrimų duomenis apie tai galima rasti kasmetiniame Lietuvos žemdirbystės instituto leidinyje „Rekomendacijos žemdirbystei“ bei kituose leidiniuose;
13.5. Norint padidinti natūralųjį augalų atsparumą ligoms ir kenkėjams, reikia tręšti juos subalansuotai, tolygiai aprūpinant visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Vienpusiškas augalų tręšimas tik azoto trąšomis dažniausiai mažina augalų atsparumą tiek ligoms, tiek kenkėjams;
13.6. Augalų rūšis sėjomainos rotacijoje būtina išdėstyti tokia tvarka, kad kiekviename lauke sėjami augalai turėtų kuo mažiau bendrų dirvoje išliekančių ligų ir kenkėjų su prieš tai tame lauke augusiais augalais;
13.7. Tinkamai sudaryta augalų kaita sėjomainoje mažina per dirvą plintančių ligų antplūdį, dirvoje žiemojančių kenkėjų ir kai kurių piktžolių žalą, o kartu ir produktų poreikį. Labai svarbu, kad tos pačios rūšies arba jiems giminingi augalai, pažeidžiami tų pačių kenksmingų organizmų, tame pačiame lauke būtų auginami po kiek galima ilgesnio laikotarpio. Planuojant augalų išdėstymą sėjomainoje, augalų apsaugos požiūriu svarbu tinkamai parinkti ir greta augančius augalus;
13.8. Reikia vengti greta auginti tokius augalus, kuriuose peržiemoję ar anksti pavasarį pasidauginę kenkėjai ar ligos turėtų galimybę staiga išplisti kaimyniniame pasėlyje;
13.9. Žirnius ar pašarines pupas pasėjus greta dobilų lauko, jame peržiemoję gumbeliniai straubliukai anksti užpuola dygstančius augalus. Lapų ligos nuo žieminių miežių labai anksti išplinta į greta pasėtus vasarinius miežius. Bulvių maras, pirmiausiai pasirodęs ankstyvosiose bulvėse, labai greitai paplinta ir greta augančiose vėlyvesnių veislių bulvėse. Visais minėtais atvejais pasėlių apsaugai nuo anksti ir gausiai išplitusių kenkėjų ir ligų būtina skubiai naudoti produktus, tuo tarpu atokiau nuo infekcijos šaltinių esančiuose plotuose produktus galima panaudoti žymiai vėliau ar net galima jų naudojimo visai išvengti;
13.10. Herbicidų naudojimo mastus galima sumažinti plačiau taikant mechanines piktžolių naikinimo priemones – ražienų skutimą, gilų rudeninį arimą, intensyvesnį kultivavimą. Labai svarbu, kad intensyvios žemdirbystės zonose neliktų apleistų, nenaudojamų plotų, kuriuose piktžolės brandina ir platina sėklas. Jei tokių laukų yra, juos būtina bent anksčiau nušienauti, kol piktžolės nespėjo subrandinti sėklų;
13.11. Augalų, kuriuos auginant būtina intensyviai naudoti produktus, nereikia sėti greta entomofilinių, vabzdžių apdulkinamų augalų, taip pat greta gamtosaugos požiūriu jautrių teritorijų – vandens telkinių, karstinių įgriuvų, draustinių ir pan.;
13.12. Produktai turi būti saugūs augalams, kurių pasėliuose yra naudojami. Produktai negali būti fitotoksiški auginamoms augalų rūšims ar veislėms. GAAP reikalauja, kad tai būtų išsprendžiama produktų registravimo metu.
Kenksmingi organizmai ir jų ekonominės žalingumo ribos
14. Galima tikėtis, kad tam tikrą augalų rūšį apniks pastovūs kenksmingi organizmai. Europoje nuolatinės kontrolės reikalaujančių kenksmingų organizmų spektras kinta iš šiaurės į pietus ir iš rytų į vakarus. Todėl GAAP yra sąlygojama kenksmingų organizmų kontrolės poreikio. Siekiant įvertinti, ar augalų apsaugai nuo vieno ar kito kenksmingo organizmo bus reikalinga naudoti produktus, gali būti naudojami įvairūs rodikliai. Tai kenkėjo populiacijos gausumas praėjusio sezono pabaigoje, žalingumo ribos lygis sezono pradžioje, nusistovėjusios, kenksmingų organizmų vystymuisi svarbios meteorologinės sąlygos. GAAP siekia nustatyti, ar tuos kenksmingus organizmus iš viso reikia kontroliuoti.
15. Lietuvoje informaciją apie galimą augalų ligų ar kenkėjų pasirodymo pasėliuose laiką bei naudotinus produktus žemdirbiams pateikia Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Regioniniai augalų apsaugos ir karantino punktai bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Tačiau jie gali pateikti tik orientacinę informaciją. Sprendimą, ar reikia pasėlyje naudoti produktus, turi priimti žemės naudotojas, įvertinęs situaciją kiekviename numatomame apdoroti lauke. Žemdirbiai, neturintys agronominio išsilavinimo, tokius sprendimus turėtų priimti pasikonsultavę su specialistais.
16. Teisingiausi sprendimai apie produktų naudojimo tikslingumą gali būti priimami naudojantis specialiomis kompiuterių programomis, naudojančiomis automatinių meteorologijos stotelių sistemingai renkamus duomenis bei specialistų pateiktą informaciją apie fitosanitarinę situaciją konkrečiame pasėlyje. Šios programos leidžia parinkti ne tik optimalų produktų naudojimo laiką, bet ir kiek galima mažesnes produktų normas, o kartais gal ir visiškai jų nereikia naudoti. Tokios programos jau pradėtos diegti Lietuvoje.
17. Priimant sprendimus dėl produktų naudojimo konkrečiame pasėlyje tikslingumo, visais atvejais būtina atsižvelgti į kenksmingų organizmų ekonomines žalingumo ribas.
18. Kenksmingų organizmų reikšmė kinta skirtingais augalų augimo tarpsniais, o produktai yra efektyvūs nuo tam tikrų kenkėjų. Todėl GAAP yra panaudoti vieną efektyvų produktą nuo dviejų ar daugiau reikalingų kontroliuoti kenksmingų organizmų, jei produkto naudojimas būtų atliekamas tinkamu laiku, negu naudoti atskirai du ar daugiau produktų. Tačiau nuo atskiro pavienio kenkėjo specifinis produktas yra pranašesnis negu plataus veikimo spektro produktas. Iš esmės yra priimtina, kad būtų limituojamas produktų naudojimas. Tinkamai parinktas specifinis produktas padeda tai pasiekti, pavyzdžiui, išsaugant naudingus organizmus ar užkertant kelią atsirasti atsparumui. Šie sprendimai gali būti labai sudėtingi ir kol kas sunku juos panaudoti taikant GAAP pagrindus.
Registruotų produktų naudojimo sąlygos
19. Lietuvos Respublikos Augalų apsaugos įstatymas draudžia naudoti produktus, kurie neregistruoti šalyje. Produktų registravimo reikalavimai apibrėžia jų naudojimo ribas. GAAP apibrėžimas neleidžia viršyti šių ribų. Tačiau GAAP nereikalauja būtinai naudoti produktus šių ribų lygmeniu. GAAP tikslas yra, vadovaujantis koncepcija, siekti optimalaus efektyvumo.
Veikliųjų medžiagų ir formuliacijų parinkimas
20. Veikliųjų medžiagų parinkimas yra ribojamas žemiau pateikiamų elementų. GAAP svarbiausiu principu nėra laikomas teiginys, kad geriau yra naudoti keletą ar daug veikliųjų medžiagų arba geriau naudoti vienokią formuliaciją, o ne kitokią. Kiekviena produkto formuliacija charakterizuojama jos efektyvumu nuo kenksmingų organizmų, kaina ir pašaliniais poveikiais. Į šias charakteristikas ir būtina atsižvelgti pasirenkant konkrečius produktus.
21. GAAP pripažįsta produktų naudojimą maišant juos purkštuvų bakuose (įskaitant su lipnumą didinančiomis medžiagomis ar trąšomis), kadangi tai sumažina purškimų skaičių, o dėl to mažėja purškėjo buvimo pavojingoje aplinkoje trukmė, mažėja kuro sąnaudos, važinėjimo per pasėlį skaičius ir pan. Tačiau būna atvejų, kai produktų maišymas turi ir neigiamų pasekmių. Todėl svarbu užtikrinti, kad purškimo laikas atitiktų su GAAP reikalavimais atskiriems produktams, kad produktai būtų chemiškai suderinami ir kad, naudojant produktus mišiniuose, nenukentėtų jų individualus efektyvumas ir apdorojamo augalo saugumas. Kartais tas galimybes užtikrina jų registravimo sąlygos, bet visais atvejais turi būti gera patirtis, kad produktai gali būti maišomi be neigiamo efekto.
Produktų normos ir reikalingi tirpalo kiekiai
22. Produktų normos paprastai nustatomos registraciniais tyrimais. GAAP neleidžia naudoti didesnes nei registruotos normas. Normos mažinimas neprieštarauja GAAP, jei yra geri eksperimentiniai duomenys, rodantys, kad tai efektyvu.
23. Aukštaūgiams augalams labai svarbu parinkti tinkamą išpurškiamo tirpalo kiekį. Produkto norma turi būti apibrėžta tirpalo koncentracija ir purškimas šiuo atveju neatitiks GAAP, jei išpurškiamo tirpalo kiekis bus per mažas ar per didelis. Taigi rekomendacijos apie tokių augalų purškimą reikalauja aiškumo apie tirpalo kiekį, reikalingą naudoti skirtingais tokių augalų vystymosi tarpsniais.
Purškimų skaičius, laikas ir dažnumas
24. GAAP yra tuomet, kai pasiekti adekvačiai kenksmingų organizmų kontrolei yra atliekami tik būtiniausi purškimai, reikalingi efektyviai kontrolei. Purškimų skaičius gali žymiai keistis tiek atskirais sezonais, tiek ir skirtingose vietovėse. Parinkimas pirmojo purškimo laiko nei per anksti, nei per vėlai (kada populiacija labai išauga) yra vienas iš svarbių GAAP elementų. Egzistuoja daug signalizacijos sistemų, leidžiančių prognozuoti, kada konkretus kenkėjas taps aktyvus (meteorologiniai duomenys, temperatūrų sumos, tiesioginis kenkėjų stebėjimas, feromoninės gaudyklės ir kt.). Visais atvejais būtina atsižvelgti į vietinę patirtį, ypač konsultavimo specialistų ir ūkininkų, ir svarbiausia – remtis betarpiu pasėlių būklės vertinimu. Kartais gali būti galimybė tęsti tų signalizacijos sistemų naudojimą kitiems purškimams (nuo kitų kenkėjo generacijų ar nustatant ligų plitimo periodus). Pagal GAAP, tai darytina, kol tai yra naudinga. Tačiau būtina pažymėti, kad generacijos gali iš dalies sutapti ar oro sąlygos skatinti ligų plitimą ilgą laikotarpį. Gana dažnos situacijos, kai vienintelis būdas taikyti GAAP – naudoti produktus reguliariai. Nebus GAAP, jei paruošta kenksmingų organizmų prognozių signalizacijos sistema bus labai sudėtinga, nepraktiška, ypač jei ji nesumažins naudojimų skaičiaus, palyginus su priimta kalendorine programa. Purškimai pagal fiksuotą programą pagal datas arba fenologinius augalo tarpsnius bus GAAP tol, kol nebus aiškiai įrodyta, kad yra galima ir praktiška naudoti signalizacijos sistemą, mažinančią purškimų skaičių per daugelį metų.
25. Kartais purškimo režimas gali remtis sąveika tarp produkto normos ir purškimo dažnumo (didesne norma purkšti rečiau, mažesne – dažniau, bet tik leistinos normos ribose), tačiau bet kokiu atveju būtini geri eksperimentiniai įrodymai apie purškimo efektyvumą.
26. Paskutinio apdorojimo laiką lemia poreikis efektyvios augalų apsaugos, tačiau įvertinus, kad iki derliaus dorojimo būtų išsaugotas reikalingas intervalas. Bet kokiu atveju gerai augalų apsaugai svarbu, kad nuo paskutinio produkto naudojimo iki derliaus dorojimo būtų kuo ilgesnis laiko intervalas.
Augalų apsaugos technika ir jos naudojimo metodai
27. Dirbant pagal GAAP reikalavimus, svarbu tinkamai parinkti technines priemones, augalų apdorojimo būdą ir sąlygas, kad didžioji panaudoto produkto dalis pasiektų tikslą. Purškiant augalus ypač svarbu, kad kuo mažiau produkto teršalų pavidalu būtų nunešama oro srovių ar nukristų ant dirvos. Vertinant būtina atsižvelgti į daugelį veiksnių (purkštukų tipai, slėgis, išpurškiamas tirpalo kiekis, lašelių dydis, važiavimo greitis ir kt.). Turi būti patvirtintas kiekvieno produkto naudojimo efektyvumas. Purkštuvai turi būti kalibruojami, atsižvelgiant į purškimo uždavinius, siekiant užtikrinti, kad būtų išpurkšta reikalinga norma ir tai būtų reguliariai tikrinama. Todėl pasėlių purškimo produktais kokybė yra vienas iš svarbių geros žemdirbystės rodiklių.
28. Produktai pasėliuose turi būti išpurškiami tokiu būdu, kad nustatytas tirpalo ir produkto kiekis būtų tolygiai paskleistas ploto vienetui, kad kuo didesnė jų dalis patektų ant apdorojamų augalų ir pasėlyje neliktų nenupurkštų ar dvigubai nupurkštų juostų.
29. Purškimo kokybę lemia purkštuvo tipas, jo paruošimas darbui, purškėjo kvalifikacija ir darbo atlikimas. Purkšti galima tik su visiškai tvarkingu purkštuvu, aprūpintu vienodo pralaidumo purkštukais, sureguliuotu išpurkšti norimą tirpalo kiekį. Kad neliktų nenupurkštų arba nebūtų dvigubai nupurkštų juostų, būtina naudoti technologines vėžes arba lauką gairiuoti.
30. Tirpalo purškimui reikia paruošti tiek, kiek reikia išpurkšti numatytame plote. Baigus darbą, purkštuvą būtina išplauti. Išplovimui naudotą vandenį galima išpurkšti ant tokių pačių augalų. Draudžiama purkštuvus plauti ar išpilti nuoplovas tokiose vietose, iš kurių augalų apsaugos produktai galėtų patekti į vandens telkinius ar drenažą.
31. Purškimo efektyvumą ir darbo kokybę lemia ir meteorologinės sąlygos – temperatūra, santykinė oro drėgmė ir ypač vėjo greitis. Jos turi atitikti darbo su turimo tipo purkštuvų reikalavimus. Kai vėjuota, pasėlius geriau purkšti anksti rytą ar vėlai vakare, kai aprimsta vėjas. Taip parinkus purškimo laiką, mažesnė tikimybė, kad produktas bus nuneštas už lauko ribų ir sukels pavojų naudingajai entomofaunai. Negalima pasėlių purkšti artėjant lietui ar tuoj po lietaus.
Biologiniai produktai
32. GAAP koncepcija iš esmės siejama su produktų naudojimu, apima ir mikrobiologinių produktų formuliacijas bei kenkėjams natūralius priešus, kuriuos augintojai gali panaudoti augalų apsaugai (pvz. Encarsia formosa šiltnamiuose). GAAP dėmesys yra sutelkiamas į taisyklingą šių produktų naudojimą, taip pat į derinimą cheminių produktų ir naudingųjų vabzdžių, esančių pasėlyje. Tačiau GAAP sutelkia dėmesį tik į pasėlyje esančių naudingų vabzdžių išsaugojimą. GAAP atsižvelgia į produktų registravimo metu nustatytas sąlygas, siekiančias apsaugoti natūralius kenkėjų priešus.
33. IAA siekia gauti maksimalią naudą iš natūralių kenkėjų priešų ir tuo taip pat yra GAAP. Tačiau kai kurie produktai, nepriklausantys IAA, gali atitikti GAAP reikalavimams, todėl GAAP ir IAA negalima laikyti sinonimais. Tuo atveju, kai ūkio kryptis naudoti biologinį agentą (pvz., typlodromidines erkes soduose) tampa reguliariu augalų apsaugos schemos komponentu, GAAP privalo atsisakyti produktų, galinčių pakenkti minėtam agentui ir turi panaudoti jam mažai pavojingus produktus.
Pašalinio poveikio vertinimas
34. Pašalinis produktų poveikis bitėms ir kitai naudingai laukinei faunai iš esmės įvertinamas registracinių tyrimų metu, todėl GAAP turi į tai atsižvelgti. Pašalinis poveikis į natūralius kenkėjų priešus, kuris sąveikauja su produktų efektyvumu, analizuotas ankstesniame skyrelyje. GAAP uždavinys – sukaupti visą informaciją apie galimą šalutinį produktų naudojimo poveikį. Vienas iš labai nepageidautinų šalutinio poveikio elementų yra galimybė atsirasti atsparioms kenkėjų populiacijoms. GAAP turi sukaupti visą informaciją apie atsparumo atsiradimą praktikoje, šiuo požiūriu įvertinti kitų to paties cheminio tipo veikliųjų medžiagų poveikį. Atskiriems augalams su jų kenksmingų organizmų spektru gali būti paruoštos specialios rezistentiškumą mažinančios strategijos, pvz., nenaudoti vienos klasės fungicidų nuo lapų ligų visos vasaros metu, „jautrius“ produktus naudoti ne dažniau kaip vieną kartą per sezoną, naudoti formuliacijų mišinius su plataus veikimo spektro veikliosiomis medžiagomis. Kur tokios strategijos paruoštos, GAAP turi jų laikytis.
Saugumas
35. GAAP reikalauja, kad visi atitinkami oficialūs nuostatai ir saugaus darbo kodeksai dirbančiajam, naudotojui ir gamtosaugai būtų vykdomi.
36. Visi augalų apsaugai naudojami produktai yra biologiškai aktyvios medžiagos, daugiau ar mažiau pavojingos žmonėms bei gamtinei aplinkai. Todėl bet kokie darbai su jais turi būti atliekami griežtai laikantis darbų saugos ir aplinkosaugos reikalavimų, vadovaujantis Augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.30-564 (Žin., 2004, Nr.15-481). Svarbiausi šių taisyklių reikalavimai:
36.1. Dirbti su produktais gali tik apmokyti žmonės, susipažinę su naudojamų produktų savybėmis ir saugaus darbo reikalavimais;
36.2. Dirbti su produktais gali tik sveiki, turintys sveikatos patikrinimo pažymėjimus, asmenys;
36.3. Darbo metu būtina naudoti asmenines apsaugos priemones, griežtai laikytis higienos taisyklių;
36.4. Produktų paskleidimui pasėliuose bei sėklų beicavimui naudoti tik tvarkingus, sureguliuotus ir prieš darbų pradžią patikrintus purkštuvus ir beicuotuvus. Naujos augalų apsaugos mašinos turi būti sertifikuotos, o seniau naudojamos – patikrintos techninėse apžiūrose.
37. Didelį pavojų žmonėms ir aplinkai kelia blogai laikomi produktai. Jiems laikyti stambiuose ūkiuose turi būti skirta speciali patalpa, atitinkanti sanitarinius ir gamtosaugos reikalavimus. Smulkūs ūkininkai neturėtų sukaupti dideles produktų atsargas, o minimalius, tvarkingai originalioje taroje fasuotus jų kiekius galėtų laikyti technikos saugojimo patalpoje, specialiai įrengtoje užrakinamoje spintoje ar dėžėje.
38. Tiek stambiame, tiek ir smulkiame ūkyje būtina turėti augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalą ir jame registruoti visus su produktų naudojimu susijusius darbus.
39. Naudotų produktų apskaitos žurnale reikėtų vesti ne tik produktų beicavimo ar pasėlių purškimo apskaitą, bet ir atskirame skyriuje registruoti produktų pirkimą, jų kainas, laikymo trukmę ir kitą reikalingą informaciją. Tiksli produktų pirkimo ir naudojimo apskaita ne tik padeda augalų apsaugos darbų organizavimą ir jų ekonominį įvertinimą, bet ir palengvina ištaisyti šiame darbe pasitaikančias klaidas ir likviduoti jų pasekmes.
40. Darbui su produktais ūkyje būtina turėti asmenines apsaugos priemones, jas naudoti ir tinkamai prižiūrėti.
Suderinta su EPPO standartu
PP 2/1(1)