Baltieji gūžiniai kopūstai yra viena pagrindinių Bejo Zaden specializacijų. Šiame kataloge rasite daug įvairių tipų ir įvairios paskirties hibridų, sudarančių galimybę išauginti gerą derlių pagal jūsų poreikius, atsižvelgiant į ankstyvumą, skonines  avybes, gūžių dydį bei formą, jų vidinę struktūrą ir naudojimo paskirtį.

Bejo Zaden kopūstų katalogas

Patarimai augintojams
Dirva. Baltiesiems gūžiniams kopūstams auginti tinka daugelis dirvų, svarbu, kad jos neperdžiūtų ir neužmirktų, o taip pat, kad jose būtų pakankamai augalams reikiamų maisto medžiagų. Paprastai ankstyvosioms veislėms auginti geresnės yra greičiau pavasarį įšylančios priesmėlio ir lengvo priemolio dirvos. Vėlyvesnėms veislėms ir sandėliavimui skirtiems kopūstams geriausiai tinka laidžios vandeniui lengvo ir vidutinio sunkumo priemolio dirvos. Dirvoje pH turi būti 6–7,5, o esant rūgščioms dirvoms – būtina kalkinti. Sandėliavimui skirti kopūstai turi augti iš lėto ir tolygiai.
Tręšimas. Azotu (N) ankstyvi kopūstai tręšiami 140–170 kg/ha norma, o vėlyvi ir skirti perdirbimui – 170–240 kg/ha. Apie 50–60 proc. azoto normos išberiama prieš sodinimą, likusi dalis papildomai per 1–2 kartus augalų augimo metu. Ankstyvus kopūstus gūžių formavimosi metu tręšti didesne azoto norma nerekomenduojama, nes gali trūkinėti gūžės. Fosforo (P2 O5) trąšų norma kopūstams yra 50–70 kg/ha, kalio (K2 O) – 180–280 kg/ha. Trąšų normos koreguojamos  pagal dirvožemio analizes. Dalį mineralinių trąšų galima pakeisti organinėmis, o lengvose dirvose bei esant pH daugiau 7,0 augalams gali trūkti mikroelementų, todėl jų turi būti tręšimui naudojamų mineralinių trąšų sudėtyje. Primename, kad teisingai tręšti galima tik remiantis dirvos analize.
Sėjimas tiesiai į lauką. Daugelį kopūstų veislių, nuo vidutinio ankstyvumo iki vėlyvųjų, galima auginti, pasėjus tiesiai į lauką. Tuomet vegetacijos laikotarpis nuo sėjos iki derliaus nuėmimo sutrumpėja 2–3 savaitėmis. Šis metodas leidžia išauginti gausesnius derlius, ypač karštomis vasaromis bei sumažinti sąnaudas ir darbo jėgos poreikį sodinimui. Tačiau reikia susitaikyti su tuo, kad daugiau teks išleisti sėkloms, augalų retinimui, apsaugos priemonėms (herbicidams, insekticidams). Būtina labai gerai išdirbti dirvą, o sėjai tinkamiausia būtų pneumatinė sėjamoji. Vis dėlto Lietuvos sąlygomis tai yra gana daug rūpesčių keliantis ir rizikingas auginimo metodas.
Daigų auginimas. Daigų labai ankstyviems auginimams reikia išsiauginti šiltnamyje, geriausiai durpių puodeliuose arba kubeliuose. Daigus balandžio – gegužės mėnesio sodinimui irgi rekomenduojama išsiauginti kubeliuose, tačiau mažesnių išmatavimų, pvz., 3–4 cm. Tai palengvina augalų prigijimą, o vėliau jie auga lygesni, sumažėja nuostoliai po pasodinimo. Daigus birželio mėnesio sodinimui galima auginti daigyne be priedangų. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad negalima to nuolat daryti toje pačioje vietoje, nes augalus gali pažeisti kopūstų šaknų gumbas.
Apsauga nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių. Rekomenduojame konsultuotis su savo regiono augalų apsaugos specialistais. Geras pagalbininkas gali būti internetinis augalų apsaugos vadovas http://aav.vaat.lt
Derliaus nuėmimas ir sandėliavimas. Sandėliavimui skirtų kopūstų gūžes reikia nuimti labai atsargiai. Neleistinas bet koks, net menkiausias jų mėtymas. Gūžes geriausia sandėliuoti saugykloje arba šaldytuve, sudėtas į dėžes – konteinerius. Temperatūra saugykloje turėtų būti nuo 0oC iki +1oC, o drėgmė apie 95 %. Pirmuoju atvėsinimo laikotarpiu temperatūros skirtumas tarp kopūstų ir vėsinančio oro (paduodamo per vėsinančią įrangą ar tiesiog paimamo iš lauko) neturėtų būti didesnis nei 5 laipsniai, priešingu atveju produkcija neteks drėgmės. Oro apykaita pirmuoju atvėsinimo laikotarpiu turi būti sparti, mažiausiai 25 m³ oro per valandą vienam kubiniam metrui produkcijos. Sandėliavimo laikotarpiu oro apykaita turi vykti iki 10 valandų per dieną, siekiant palaikyti tolygią temperatūrą. Esant poreikiui, kopūstus galima sandėliuoti vienoje patalpoje su kitomis lapinėmis ar šakniavaisinėmis daržovėmis. Tačiau kopūstų negalima sandėliuoti su vaisiais (pvz.: obuoliais ar kriaušėmis), nes vaisių išskiriamos etileno dujos gali pakenkti kopūstų kokybei.